Gyvybės kilmė

Šioje temoje nagrinėjama gyvybės atsiradimo Žemėje istorija, nuo pirmųjų ląstelių susidarymo vandenyje iki organizmų paplitimo sausumoje. Taip pat aptariama, kaip gyvybės kilmės medis iliustruoja evoliucinius ryšius tarp įvairių organizmų, įskaitant stuburinius gyvūnus. Galiausiai, sužinoma apie pagrindinius evoliucijos etapus.

Gyvybės atsiradimas
Gyvybės kilmė – vienas svarbiausių žmonijai rūpimų klausimų. Yra kelios hipotezės: gyvybė galėjo atsirasti iš nežemiškų šaltinių arba iš neorganinių medžiagų. Labiausiai pagrįsta hipotezė teigia, kad gyvybė Žemėje atsirado iš cheminių medžiagų. Prieš 4,5 milijardo metų Žemėje vyko žaibavimai, atmosferoje nebuvo deguonies, bet buvo azoto, anglies ir vandenilio junginių. 1953 m. H. K. Juris ir S. L. Mileris, imituodami pirmykštės Žemės sąlygas, iš neorganinių medžiagų gavo organines. Manoma, kad gyvybė prasidėjo vandenyje. Pirmosios ląstelės (panašios į bakterijas) atsirado prieš 3,5 milijardo metų, o fotosintezę vykdančios ląstelės (panašios į melsvabakteres) – prieš 2,5 milijardo metų. Dėl fotosintezės atmosferoje daugėjo deguonies, susidarė ozono sluoksnis. Iš vienaląsčių organizmų vandenyje susiformavo daugialąsčiai: dumbliai, augalai, duobagyviai, kirmėlės, nariuotakojai, vėliau – stuburiniai.
Gyvybės kilmės medis
Dabartinė biologinė įvairovė susiformavo per milijardus metų trukusią evoliuciją. Moksliniai duomenys rodo, kad visi gyvieji organizmai kilo iš bendro protėvio. Jų giminystės ryšiams ir evoliucinei raidai atkurti naudojama schema – gyvybės kilmės medis. Medžio kamienas vaizduoja protėvį, o šakos – vėliau atsiradusius organizmus. Kuo aukštesnė šaka, tuo vėliau organizmas atsirado. 1990 m. sudarytame pirmame medyje buvo 3 didelės šakos, vaizduojančios 3 domenus.
Gyvybės plitimas sausumoje
Ilgą laiką gyvybė egzistavo tik vandenyje. Vėliau organizmai paplito ir sausumoje. Pirmiausia įsikūrė primityvūs organizmai: samanos, dumbliai, mikroskopiniai grybai, vėliau – kiti augalai ir gyvūnai. Pirmieji sausumos augalai buvo panašūs į samanas. Kaupiantis nuokritoms, susidarė dirvožemis, padidėjo augalų įvairovė, atsirado gyvūnų. Pirmieji sausumoje apsigyveno nariuotakojai (turintys išorinį skeletą). Varliagyviai buvo pirmieji sausumos stuburiniai, vėliau atsirado ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Per Žemės istoriją rūšys ne kartą masiškai išnyko, pvz., dinozaurai, gyvenę apie 160 milijonų metų.
Stuburinių gyvūnų kilmės medis
Stuburinių gyvūnų kilmės medis rodo evoliucinę seką: bežandžiai (seniausia grupė), kremzlinės žuvys, kaulinės žuvys, varliagyviai (pirmieji išėję į sausumą), ropliai (geriau prisitaikę prie sausumos), paukščiai (kilę iš roplių) ir žinduoliai (kilę iš roplių, atsiradę prieš 250 milijonų metų).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com