Drėgnųjų atogrąžų miškų gyvūnija yra tokia pat įvairi, kaip ir augalija. Dauguma gyvūnų gyvena medžiuose, kur randa maisto, jaučiasi saugūs ir gali lengviau judėti. Būdingi medžiuose gyvenantys gyvūnai yra beždžionės (pavyzdžiui, šimpanzės Afrikoje, staugūnai Amazonijoje, orangutanai Sumatroje ir Kalimantane), driežai, gyvatės, varlės, skruzdėlės ir įvairūs paukščiai. Ant žemės gyvūnų yra mažiau. Čia galima sutikti dramblius, gorilas (Kongo miškuose), tigrus (Pietryčių Azijoje) ir jaguarus (Amazonijoje). Upėse gausu žuvų ir krokodilų. Keli pavyzdžiai: anakonda (Amazonija), gorila ir šimpanzė (Kongo miškai), Sumatros ir baltaliemenis tapyras (Pietryčių Azija).

Atogrąžų miškai yra amžinai žaliuojantys, su didele medžių rūšių įvairove ir aiškiai išreikšta ardų struktūra. Aukščiausi medžiai, siekiantys iki 60 m ir vadinami išsišovėliais, gauna daugiausiai saulės šviesos. Viršutinį ardą, arba miško skliautą, sudaro 30–40 m aukščio medžiai, kurie apsaugo žemesnius ardus. Pomiškis sudarytas iš medžių, siekiančių iki 20 m aukščio. Lianos yra vijokliniai augalai, kurie gali siekti iki 200 m ilgio. Medžių lapai yra lygūs ir dažnai turi lašėjimo smailes. Ant medžių auga epifitai, tokie kaip samanos, kerpės ir paparčiai, kurie nekenkia medžiams. Didesni medžiai turi atramines šaknis. Žemiausią ardą sudaro krūmai ir medeliai, prisitaikę prie pavėsio. Miško paklotė yra tamsi, drėgna, o augalija reta. Dirvožemiai yra skurdūs, nes maistingosios medžiagos yra greitai sunaudojamos.

Ties pusiauju dienos ilgis ištisus metus beveik nesikeičia. Saulė teka apie 6 valandą ryto. Rytais dažniausiai būna giedra. Saulė greitai įkaitina žemės paviršių, sukeldama garavimą ir kamuolinių debesų formavimąsi. Apie 12 valandą dienos saulė pasiekia zenitą, o temperatūra pakyla iki +30 °C. Po pietų, apie 15 valandą, kyla stiprus vėjas ir prasideda audra su liūtimi ir perkūnija. Po kelių valandų audra nurimsta, tačiau ore tvyro tvankuma. Vakarop oras išsigiedrija, o po trumpų sutemų ateina 12 valandų trunkanti naktis.

Drėgnieji atogrąžų miškai, dar vadinami džiunglėmis, yra tankūs, visžaliai miškai, augantys abipus pusiaujo, kur vyrauja karštas ir drėgnas klimatas. Pavyzdžiui, Jangambyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje (487 m virš jūros lygio), vidutinė metinė temperatūra yra 24,86 °C, o metinis kritulių kiekis – 1717 mm. Šie miškai pasižymi gausiomis liūtimis didžiąją metų dalį, todėl labai skiriasi nuo Lietuvos miškų. Didžiausi drėgnųjų miškų plotai yra Pietų Amerikoje (Amazonės baseine), Afrikoje (Kongo baseine) ir Malajų salyne.

Ilgiausiai gyvenantis gyvasis organizmas pusiaujo miške – medis – gali būti lyginamas su dangoraižiu, kuriame gausu įvairių buveinių ir gyventojų. Jame yra „būstai“, „balkonai“, „laiptai“, „maisto sandėliai“, „slėptuvės“, „tiltai“ ir net „tvenkiniai“. Visi medžio gyventojai (skruzdėlės, svirpliai, grybai, samanos, paparčiai, orchidėjos, paukščiai, varlės, rupūžės, beždžionės, lianos, gyvatės ir kt.) turi savo vietas ir atlieka skirtingus vaidmenis. Šie medžiai, augę nuo Kolumbo ir Magelano laikų, tapo gamtos paslapčių saugyklomis.