Industrinė ir žinių visuomenės skiriasi pagrindine veikla, tarptautiniais santykiais, verslo sėkmės pagrindu ir darbo pobūdžiu. Industrinėje visuomenėje dauguma žmonių dirbo pramonėje, vyravo valstybių atskirtis, o verslo sėkmę lėmė pigi darbo jėga ir žaliavos. Žinių visuomenėje dominuoja paslaugų sektorius, tarptautinės bendrovės, o verslo sėkmė priklauso nuo informacijos kūrimo ir apdorojimo. Darbo pobūdis taip pat kinta – nuo siauros specializacijos pereinama prie lankstumo ir individualizacijos.

Kompiuterių išradimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms sukėlė reikšmingus pokyčius. Tranzistorių atsiradimas leido sumažinti kompiuterių dydį, o asmeniniai kompiuteriai tapo prieinami plačiajai visuomenei. Pasaulinio kompiuterių tinklo – interneto – sukūrimas išplėtė kompiuterių naudojimo galimybes, o išmanieji telefonai ir jutikliniai ekranai pakeitė sąveikos su technologijomis būdus.

Mokslo ir technikos raida išplėtė kultūros vertybių prieinamumą. Tobulėjančios komunikacijos priemonės leido žmonėms namuose stebėti kultūros renginius. Sumažėjo tradicinių religijų įtaka, atsirado naujų sektų. Sustiprėjo feministinis judėjimas, išaugo moters vaidmuo. Skaitmeninės technologijos sukūrė virtualiąją erdvę, keičiančią kultūros vartojimo įpročius. Atsirado dirbtiniai poreikiai, socialiniai tinklai. Tačiau išliko ir tradicinės kultūros poreikis.

Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų šalyse įvyko sparti mokslo ir technikos pažanga, vadinama mokslo ir technikos revoliucija. Šis laikotarpis pasižymėjo daugybe išradimų, tokių kaip atominė energija, kosminiai skrydžiai, lazeriai, robotai, modernios komunikacijos priemonės (telefonas, radijas, televizija) ir genų inžinerija. Šie atradimai turėjo didelę įtaką pramonei, medicinai ir kasdieniam žmonių gyvenimui.

Rusijos propaganda naudoja įvairius metodus, siekdama paveikti visuomenės nuomonę. Šie metodai apima mistinio priešo paveikslo kūrimą, religijos įtraukimą, visų informacijos kanalų užteršimą, blogų darbų projekciją į priešininką, istorijos perrašymą, konfūziją, populizmą, atpirkimo ožio suradimą ir tyčinį prasmių painiojimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacija ir jos valdymas įgijo didžiulę galią. Informacija tapo preke, lemiančia politiką, ekonomiką ir žmonių likimus. Atsirado informaciniai karai, kurių tikslas – paveikti visuomenės nuomonę, naudojant įvairius manipuliavimo metodus, pavyzdžiui, „trolių centrus“. Didelis informacijos srautas kelia iššūkių, reikalaujančių kritinio mąstymo ir gebėjimo atsirinkti patikimus šaltinius.

Žinių visuomenė (dar vadinama poindustrine, informacine ar tinklaveikos visuomene) – tai visuomenė, kurioje dauguma žmonių dirba paslaugų sferoje, o ne gamyboje. Jos gerovės pagrindas yra informacijos valdymas, žinių kūrimas ir kūrybiškumas. Būdingas nuolatinis mokymasis, lankstumas, greitis, tačiau kartu ir darbo rinkos nestabilumas, informacijos perteklius ir didesnė visuomenės kontrolės galimybė.