Atominės elektrinės (AE) energijai gaminti naudoja branduolinių reakcijų metu išsiskiriančią šilumą.

Atominės elektrinės (AE) energijai gaminti naudoja branduolinių reakcijų metu išsiskiriančią šilumą. Ši šiluma naudojama garo turbinoms sukti, kurios savo ruožtu suka generatorius, gaminančius elektros energiją. Šis procesas yra efektyvus, tačiau susijęs su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo iššūkiais. Branduolinė energija yra svarbi siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau būtina užtikrinti aukščiausius saugos standartus, kad būtų išvengta avarijų ir užtikrintas saugus radioaktyviųjų medžiagų laikymas ir perdirbimas. Investicijos į branduolinės saugos technologijas ir mokslinius tyrimus yra būtinos siekiant užtikrinti tvarią ir saugią branduolinės energetikos ateitį. Branduolinės energetikos plėtra taip pat turi atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir užtikrinti skaidrų informacijos apie branduolinės saugos klausimus teikimą. Tik visapusiškai įvertinus visus privalumus ir trūkumus, galima priimti pagrįstus sprendimus dėl branduolinės energetikos vaidmens ateities energetikos sistemoje. Branduolinės energetikos reguliavimas ir priežiūra turi būti vykdoma nepriklausomų institucijų, siekiant užtikrinti aukščiausius saugos ir aplinkosaugos standartus. Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant dalytis gerąja patirtimi ir užtikrinti branduolinės saugos standartų laikymąsi visame pasaulyje. Branduolinės energetikos ateitis priklauso nuo gebėjimo spręsti saugos ir atliekų tvarkymo klausimus, taip pat nuo visuomenės pasitikėjimo šia technologija. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tokius kaip naujos kartos reaktoriai ir branduolinio kuro ciklo tobulinimas, gali padėti užtikrinti tvaresnę ir saugesnę branduolinės energetikos plėtrą. Taip pat svarbu plėtoti alternatyvius energijos šaltinius, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir mažinama priklausomybė nuo vieno energijos šaltinio. Galiausiai, branduolinė energetika turi būti vertinama kaip viena iš daugelio priemonių, siekiant spręsti klimato kaitos iššūkius ir užtikrinti tvarią energetikos ateitį. Sprendimai dėl branduolinės energetikos plėtros turi būti priimami atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus, aplinkosaugos aspektus ir visuomenės poreikius. Tik visapusiškas požiūris į energetikos sektorių gali užtikrinti tvarią ir saugią ateitį ateities kartoms. Branduolinės energetikos plėtra turi būti derinama su kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės, vėjo ir hidroenergija, plėtra. Tai leis sukurti diversifikuotą ir atsparią energetikos sistemą, kuri mažiau priklausys nuo iškastinio kuro ir bus mažiau jautri energijos kainų svyravimams. Taip pat svarbu investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kad būtų sumažintas bendras energijos poreikis ir mažinamas poveikis aplinkai. Tik kompleksinis požiūris į energetikos sektorių, apimantis tiek energijos gamybos, tiek vartojimo aspektus, gali užtikrinti tvarią ir saugią ateitį. Branduolinės energetikos plėtra turi būti vykdoma atsakingai ir skaidriai, atsižvelgiant į visus galimus rizikos veiksnius ir užtikrinant aukščiausius saugos standartus. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad branduolinė energetika prisidės prie tvarios energetikos ateities kūrimo ir bus naudinga visuomenei. Taip pat svarbu nuolat informuoti visuomenę apie branduolinės energetikos klausimus ir skatinti atvirą diskusiją apie šios technologijos privalumus ir trūkumus. Tai padės užtikrinti visuomenės pasitikėjimą branduoline energetika ir leis priimti pagrįstus sprendimus dėl jos ateities. Galiausiai, branduolinės energetikos plėtra turi būti vykdoma laikantis tarptautinių susitarimų ir bendradarbiaujant su kitomis šalimis, siekiant užtikrinti branduolinės saugos standartų laikymąsi visame pasaulyje. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad branduolinė energetika bus naudojama taikiai ir atsakingai, prisidedant prie tvarios ir saugios ateities kūrimo.

Elektros energija dažnai gaminama toli nuo vartotojų, todėl būtina ją perduoti dideliais atstumais. Pagrindinė problema – elektros energijos nuostoliai perdavimo linijose dėl laidininkų įšilimo (Džaulio ir Lenco dėsnis: \(Q = I^2 R \Delta t\)). Siekiant sumažinti nuostolius, mažinamas srovės stipris ir didinama įtampa.

Elektros srovės galia yra proporcinga srovės stiprio ir įtampos sandaugai (\(P = UI\)). Mažinant srovės stiprį, galią galima išlaikyti didinant įtampą. Tam naudojami aukštinamieji transformatoriai, kurie statomi šalia elektrinių. Vartotojams reikalinga žemesnė įtampa, todėl naudojami žeminamieji transformatoriai.

Energetikos sistemos apjungia tam tikroje teritorijoje esančias elektrines, elektros perdavimo linijas ir imtuvus. Tai užtikrina nenutrūkstamą energijos tiekimą ir leidžia sumažinti elektros energijos savikainą. Gretimų teritorijų energetikos sistemos jungiamos į jungtines, o šios – į vieningąją energetikos sistemą. Lietuvos energetikos sistema yra Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos dalis.

Hidroelektrinės (HE) paverčia potencinę pakelto vandens energiją į elektros energiją. Jų galingumas priklauso nuo vandens lygių skirtumo ir vandens debito. Hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) veikia panašiai kaip HE, tačiau naktį, esant elektros energijos pertekliui, siurbliais pumpuoja vandenį atgal į aukštutinį baseiną, taip kaupdamos energiją.

Perspektyvus elektros energijos perdavimo būdas yra nuolatinės srovės perdavimas. Kintamoji įtampa paaukštinama, paverčiama nuolatine, perduodama, o perdavimo linijos gale vėl transformuojama į kintamąją ir pažeminama.

Šiluminės elektrinės (ŠE) naudoja iškastinį kurą (naftą, mazutą, anglis, dujas arba degiuosius skalūnus) garo turbinoms sukti, kurios savo ruožtu suka generatoriaus rotorių. Garo turbinos naudingumo koeficientas didėja, kylant pradinei garų temperatūrai. Šiluminių elektrinių naudingumo koeficientas siekia apie \(40\%\). Šiluminės termofikacinės elektrinės (ŠEC) panaudoja atidirbusius garus patalpų šildymui ir karšto vandens tiekimui, padidindamos naudingumo koeficientą iki \(60\) - \(70\%\).