SSRS viešpatavimas Rytų Europoje 1945–1985 m.

Šioje temoje nagrinėjamas Sovietų Sąjungos dominavimas Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo, komunistinių režimų įsigalėjimas ir pasipriešinimo judėjimai. Taip pat aptariami svarbūs įvykiai, tokie kaip Vengrijos sukilimas, Berlyno sienos statyba, Prahos pavasaris ir „Solidarumo“ judėjimas Lenkijoje. Galiausiai, apžvelgiamos šių įvykių pasekmės ir jų įtaka Šaltojo karo eigai.

Berlyno sienos statyba
Vokietijos ir Berlyno padalijimas sukėlė įtampą. Skirtingas gyvenimo lygis Vakarų ir Rytų Vokietijoje skatino gyventojų migraciją. 1961 m. SSRS pastatė Berlyno sieną, fiziškai atskirdama Rytų ir Vakarų Berlyną.
Brežnevo doktrina
Po Prahos pavasario SSRS suformulavo Brežnevo doktriną. Pagal ją, SSRS turėjo teisę įsikišti į bet kurios sovietinio bloko šalies reikalus, jei kiltų grėsmė „socializmo reikalui“.
Komunistinio bloko vienybė ir išimtys
Nors komunistinių šalių blokas atrodė vieningas, Jugoslavija, vadovaujama Josifo Tito Brozo, išlaikė savarankiškumą ir priešinosi SSRS kontrolei. Albanija vienašališkai pasitraukė iš Varšuvos sutarties organizacijos 1968 m., o Rumunija, vadovaujama Nikolajės Čiaušeskaus, taip pat ne visada pakluso SSRS.
Komunistinių režimų įsitvirtinimas ir „liaudies demokratijos“
1948-1949 m. Rytų Europoje susiformavo socialistinių valstybių sistema, vadinama „liaudies demokratijomis“. Šioms šalims (Lenkijai, Čekoslovakijai, Rumunijai, Vengrijai, Bulgarijai, Albanijai ir VDR) buvo būdinga komunistinė diktatūra, privačios nuosavybės nacionalizavimas, kolektyvizacija, planinė ekonomika, cenzūra ir masinės represijos.
Prahos pavasaris
Čekoslovakijoje Aleksandras Dubčekas bandė įgyvendinti reformas, siekdamas „socializmo žmogiškuoju veidu“. 1968 m. Varšuvos sutarties organizacijos kariuomenė įsiveržė į Čekoslovakiją, nutraukdama reformas.
Priešinimasis sovietams Rytų Europoje
SSRS kišimasis į valstybių reikalus, visuomenės kontrolė, represijos, religijos persekiojimas ir ekonominiai sunkumai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Tai pasireiškė ginkluotu pasipriešinimu Baltijos šalyse ir Vakarų Ukrainoje, protestais Lenkijoje (1956 m.) ir Vengrijos sukilimu (1956 m.). Lenkijoje taip pat atsirado 'Solidarumo' judėjimas.
Solidarumo judėjimas Lenkijoje
Ekonominiai sunkumai ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lenkijoje sustiprino „Solidarumo“ judėjimą, vadovaujamą Lecho Valensos. Judėjimas reikalavo laisvių ir reformų. Komunistinis režimas įvedė karinę padėtį, uždraudė „Solidarumą“ ir įkalino jo lyderius.
Sovietų Sąjungos dominavimas Rytų Europoje
Po Antrojo pasaulinio karo Rytų Europos šalys pateko į Sovietų Sąjungos (SSRS) įtakos zoną. Raudonoji armija liko šiose šalyse, prasidėjo laipsniška sovietizacija, panaudojant jėgos struktūras visuomenės kontrolei ir pasipriešinimo slopinimui. Rinkimai buvo formalumas, o komunistai naudojo įvairias priemones, įskaitant perversmus, kad užgrobtų valdžią.
Vengrijos sukilimo pasekmės
Vengrijos sukilimo numalšinimas parodė, kad SSRS sieks išlaikyti Rytų Europos šalių kontrolę bet kokia kaina. Tai pakenkė komunizmo idėjos autoritetui, atskleisdamas sovietų agresiją.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com