XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Vidurio ir Rytų Europoje (išskyrus Čekoslovakiją) įsigalėjo totalitariniai ir autoritariniai režimai. Šie režimai visiškai kontroliavo kultūros sritį. Demokratinėse šalyse modernizmas galėjo vystytis laisvai, tuo tarpu totalitarinėse valstybėse kūryba, kuri neatitiko vyraujančios ideologijos, buvo persekiojama ir dažnai vyko tik pogrindyje. Valdžia tapo pagrindiniu meno užsakovu, cenzūravo spaudą ir griežtai kontroliavo, kokie kūriniai gali būti publikuojami.

Lietuvoje tarpukariu kaimo vietovėse tebebuvo stiprios tautinės tradicijos: bendruomenės šventės, tautiniai kostiumai, religinės apeigos. Tačiau miestuose, ypač laikinojoje sostinėje Kaune, 1929–1939 m. suklestėjo modernizmas, labiausiai pasireiškęs architektūroje ir mene. Kaunas tapo svarbiu kultūros centru – čia veikė daug kavinių, barų, teatrų, kino teatrų, vyko koncertai. Modernioji architektūra ir menas rėmėsi funkcionalumu, paprastumu, naujų medžiagų naudojimu, tačiau kartu interpretavo ir tautinius motyvus.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, nepaisant Didžiosios depresijos, JAV klestėjo pramogų industrija – Holivudas tapo viena didžiausių verslo šakų. Kinas, muzika ir animacija tapo prieinami plačiajai visuomenei. Didmiesčiuose, ypač Niujorke, sparčiai kilo dangoraižiai, tarp jų – žymūs art deco stiliaus „Chrysler Building“ ir „Empire State Building“. Tačiau ekonominė krizė sukėlė socialinę atskirtį ir lūšnynų, vadinamų hūverviliais, atsiradimą.

Tarpukario Lietuvoje sparčiai populiarėjo sportas. Iš pradžių didžiausio dėmesio sulaukė futbolas, tačiau vėliau jį nurungė krepšinis. Valstybė ėmė teikti paramą sporto infrastruktūros plėtrai ir sporto organizacijų veiklai. Didelę įtaką krepšinio profesionalumo augimui turėjo į Lietuvą atvykę užsienio lietuviai krepšininkai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasiekė įspūdingų rezultatų – 1937 m. ir 1939 m. tapo Europos čempione, o 1938 m. moterų rinktinė Europos čempionate laimėjo sidabro medalius. Svarbus įvykis buvo 1938 m. Kaune ir Klaipėdoje surengta pirmoji lietuvių tautinė olimpiada.

Lietuvoje 1930 m. buvo įvestas privalomas pradinis mokymas, o 1936 m. pradinės mokyklos buvo pertvarkytos į šešiametes. Vidurinis ugdymas išliko mokamas ir neprivalomas. Visos švietimo ir mokslo organizacijos veikė griežtos cenzūros sąlygomis. Istorijos mokslas buvo neretai naudojamas kaip priemonė diegti tam tikrą ideologiją. Spauda taip pat buvo varžoma karo cenzūros, todėl dažnai pasitaikydavo nepatikrintų faktų, propagandos. Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimas 1930 m. buvo išnaudotas ne tik tautinei tapatybei, bet ir tuometinio prezidento A. Smetonos autoritetui sustiprinti.