Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) egzistavo skirtingi socialiniai sluoksniai: bajorai, didikai ir kunigaikščiai. Gediminaičių dinastija buvo valdanti, o Radvilos, per santuokas susigiminiavę su valdovais, įgijo didelę galią. 1547 m. Radvilos gavo Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą, kuris dar labiau sustiprino jų padėtį. Radvilos, ypač Mikalojus Radvila Juodasis ir Mikalojus Radvila Rudasis, turėjo didelę įtaką valdovui Žygimantui Augustui. Jie taip pat aktyviai dalyvavo kultūriniame LDK gyvenime.

Radvilų giminė turėjo didelę įtaką Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Jie domėjosi kartografija, kelionėmis, teatru, muzika, daile ir rėmė skirtingų religijų sklaidą. Išsilavinę Radvilos puoselėjo menus, o jų dvaruose buvo sukauptos įspūdingos meno kolekcijos. Jų gyvenimo būdas buvo pavyzdys kitiems bajorams. Radvilų palikimas – dvarai, pilys ir kiti prabangos objektai – yra svarbi Lietuvos paveldo dalis.

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilė ir santuoka buvo reikšmingas įvykis Europoje. Jie susituokė nepaisydami šeimos ir didikų pasipriešinimo, nes valdovai paprastai tuokdavosi tik su karališko kraujo asmenimis. Barbora buvo laikoma gražuole, išsilavinusia, mėgo medžioklę ir domėjosi mada. Tapusi Lietuvos ir Lenkijos valdove, ji dar labiau sustiprino Radvilų giminės pozicijas.

Radvilos buvo viena turtingiausių ir įtakingiausių giminių ne tik LDK, bet ir visoje Europoje. Jie turėjo tiek daug valdų, kad galėjo keliauti per visą LDK apsistodami tik jose. Radvilos užėmė aukščiausias valstybines pareigas ir, nesant valdovo, faktiškai valdė valstybę. Gavę Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą, jie dar labiau sustiprino savo galią. Mikalojus Radvila Juodasis ir Mikalojus Radvila Rudasis buvo artimi Žygimanto Augusto draugai.