Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijų taikymas

Šioje temoje nagrinėjama, kaip žemės ūkis veikia gamtą, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, miškų naikinimą ir vandens naudojimą. Taip pat aptariama, kaip technologijos, ekologinis ūkininkavimas ir kiti darnaus vystymosi sprendimai gali padėti sumažinti neigiamą poveikį. Galiausiai, sužinoma apie įvairius žemės ūkio daromo poveikio aplinkai veiksnius.

Darnaus žemės ūkio principai
Darnus žemės ūkis apima įvairius sprendimus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai: dirvožemio apsaugą (dengiant augalais, mažinant mechaninį poveikį, vengiant per gilaus arimo), pasėlių įvairovę ir sėjomainą, technologijų diegimą (dronai, automatizavimas, GIS), tinkamą gyvulininkystės technologijų parinkimą (pvz., srutų surinkimas ir perdirbimas), energijos ir gamtos išteklių tausojimą bei vandens kokybės palaikymą.
Ekologinis ūkininkavimas
Ekologinis ūkininkavimas siekia išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, naudojant natūralias trąšas ir apsaugos priemones. Pagrindiniai tikslai – išsaugoti biologinę įvairovę, saugoti dirvožemį nuo erozijos, gerinti vandens kokybę ir tausoti išteklius. ES siekia, kad iki 2030 \(m.\) ekologiniai ūkiai sudarytų 25% visų žemės ūkio naudmenų.
Neigiamas žemės ūkio poveikis
Žemės ūkis daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Gyvulininkystė išskiria didelius kiekius ŠESD, ypač metano, o per didelis ganymas sukelia dirvožemio eroziją, dykumėjimą ir bioįvairovės nykimą. Klimato kaita keičia žemės ūkio kultūrų auginimo zonas. Miškų naikinimas, siekiant plėsti žemės ūkio plotus, mažina bioįvairovę, \(CO_2\) įsisavinimą ir deguonies išskyrimą. Pagrindinės miškų naikinimo priežastys – gyvulių auginimas (63%), alyvpalmių (15%) ir sojų (11%) auginimas.
Produktyvumo didinimo iššūkiai
Žemės ūkio produktyvumo didinimas, nors ir būtinas, kelia aplinkosaugos problemų. Drėkinimas (irigacija), naudojamas nuo senovės civilizacijų laikų, sunaudoja apie 70% viso pasaulyje sunaudojamo gėlo vandens ir gali sukelti upių džiūvimą, dirvožemio druskėjimą ir požeminio vandens išeikvojimą. Tręšimas cheminėmis trąšomis didina derlių, bet sukelia azoto ir fosforo perteklių, teršiantį vandenis ir žemės ūkio produkciją.
ŠESD emisijų kaita ES
Europos Sąjunga (ES) aktyviai siekia mažinti ŠESD emisijas žemės ūkyje. Nuo 2005 iki 2020 metų emisijų pokyčiai ES valstybėse narėse buvo skirtingi. Kai kuriose šalyse (Maltoje, Kroatijoje, Graikijoje) emisijos žymiai sumažėjo, o kitose (Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje) padidėjo, dažnai dėl intensyvesnio trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo.
Žemės ūkio įtaka šiltnamio efektui
Žemės ūkis, siekdamas aprūpinti augantį gyventojų skaičių maistu, neišvengiamai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išsiskyrimo. Pagrindinės maistinės kultūros (kukurūzai, kviečiai, ryžiai) užima apie pusę pasaulio pasėlių. Didžiausią įtaką ŠESD emisijoms turi gyvulininkystė (49%), toliau seka degalų naudojimas (22%), dirvožemio tręšimas (13%) ir arimas bei drėkinimas (16%).
Žemės ūkio produkcijos įvairovė
Žemės ūkio produkcija naudojama ne tik maistui, bet ir biokuro (pvz., cukranendrės Brazilijoje) bei tekstilės (pvz., linai Lietuvoje, medvilnė JAV) gamybai. Ne maistui skirtų produktų auginimas sugeneruoja net \(74\%\) visų augalininkystėje susidarančių ŠESD, palyginti su \(26\%\) maisto produktų auginimo atveju.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com