Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, keisdamas savo kasdienius įpročius. Paprasti veiksmai, tokie kaip energijos taupymas (pvz., būsto renovavimas, efektyvių prietaisų naudojimas), atsinaujinančių energijos šaltinių pasirinkimas, transporto priemonių naudojimo mažinimas (pvz., naudojimasis viešuoju transportu, dviračiais), atliekų rūšiavimas ir tvarių produktų bei paslaugų pirkimas, gali turėti didelę įtaką.

Klimato ateities prognozavimas yra sudėtingas, nes priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant išmetamųjų ŠESD kiekį, gyventojų skaičiaus augimą, ekonomikos plėtrą ir aplinkosaugos politikos svarbą. IPCC naudoja RCP modelį, kuris apima keturis pagrindinius scenarijus. Šie scenarijai (RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0, RCP8.5) numato skirtingus pasaulinės temperatūros pokyčius iki 2100 m., priklausomai nuo ŠESD emisijų ateityje.

Klimato kaita – pasaulinis reiškinys, sukeliantis ilgalaikes pasekmes visai planetai. Norint efektyviai sušvelninti šiuos padarinius, būtina imtis kompleksinių priemonių tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu. Tai apima įvairias sritis – nuo energetikos (perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo didinimas) iki žemės ūkio (tvarūs ūkininkavimo metodai, dirvožemio apsauga) ir transporto (viešojo transporto skatinimas, elektromobilių plėtra). Svarbu mažinti ŠESD emisijas ir prisitaikyti prie jau vykstančių klimato pokyčių.

Klimato kaita yra pasaulinio masto problema, todėl ją spręsti būtina visų valstybių bendradarbiavimu. Svarbiausi tarptautiniai susitarimai, skirti šiai problemai spręsti, yra Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (1992 m.), Kioto protokolas (1997 m.), Paryžiaus susitarimas (2015 m.) ir Glazgo konferencija (2021 m.). Šie susitarimai apibrėžia valstybių įsipareigojimus mažinti ŠESD emisijas ir bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos problemas.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, klimatas sparčiai šyla. Remiantis prognozėmis, vidutinė metinė temperatūra gali padidėti nuo 1,5 iki 5,1 °C. Tikėtina, kad žiemos taps šiltesnės, o vasaros – karštesnės. Taip pat prognozuojama, kad daugės ekstremalių reiškinių, tokių kaip smarkios liūtys, ilgos sausros ir pavojingos audros. Numatoma, kad Baltijos jūros lygis gali pakilti nuo 20 iki 90 cm. Nors bendras kritulių kiekis didės, ypač šaltuoju metų laiku, jis pasiskirstys nevienodai.

Lietuva yra prisijungusi prie svarbiausių tarptautinių klimato kaitos dokumentų ir laikosi Europos Sąjungos įsipareigojimų mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Per pastaruosius tris dešimtmečius ŠESD kiekis Lietuvoje sumažėjo apytiksliai 60 proc. Numatoma, kad iki 2030 m. 45 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Prisitaikymo priemonės apima platų spektrą veiksmų įvairiose srityse. Žemės ūkyje tai apima atsparesnių klimato kaitai augalų rūšių auginimą, efektyvių drėkinimo sistemų diegimą ir tvarių ūkininkavimo metodų taikymą. Energetikos sektoriuje svarbu užtikrinti elektros tinklų atsparumą (pvz., požeminės elektros linijos), plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Transporto srityje būtina gerinti infrastruktūros atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms, diegti perspėjimo apie pavojingus reiškinius sistemas. Miškininkystėje pagrindinės priemonės yra miškų plotų didinimas, tvari miškininkystė ir miškų apsauga. Sveikatos sektoriuje – sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtra ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

Klimato kaita skirtinguose pasaulio regionuose pasireiškia nevienodai. Sausumos teritorijose temperatūros pokyčiai yra didesni nei vandenynuose, o Šiaurės pusrutulyje šilimas vyksta sparčiau nei Pietų pusrutulyje. Kylant temperatūrai, didės ir bendras kritulių kiekis, tačiau jis pasiskirstys nevienodai. Kai kuriuose regionuose (pvz., Viduržemio jūros regione) prognozuojamos ilgesnės ir intensyvesnės sausros, o kituose (pvz., Šiaurės Europoje) – didesnis kritulių kiekis ir potvynių rizika. Ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip Sahelio regiono dykumėjimas ar nuolatiniai potvyniai Brazilijos pietuose, taps dažnesni.