Pramonės suklestėjimas lėmė masinę drabužių gamybą, todėl drabužiai tapo pigesni ir prieinamesni. Vyrai dėvėjo kostiumus, siurdutus, redingotus, frakus ir cilindrus. Moterys puošėsi mezginiais ir raukiniais puoštomis suknelėmis, sijonais, švarkeliais ir skrybėlaitėmis. Populiarūs buvo platūs pūsti sijonai su krinolinais. Buvo nešiojama kosmetika, akiniai, lornetai, laikrodžiai su grandinėlėmis. Grožio idealas buvo blyški, trapi moteris su plonu liemeniu, todėl buvo dėvimi korsetai. Amžiaus pabaigoje puošnius drabužius keitė praktiškesni.

Europos miestų planavimas keitėsi, atsirandant pramoniniams miestams. Medinius pastatus pakeitė mūriniai su patogumais, tokiais kaip kanalizacija ir vandentiekis. Apšvietimas evoliucionavo nuo žvakių ir žibalinių lempų iki dujinio apšvietimo ir galiausiai – elektros lemputės (Tomo Edisono išradimas). Architektūroje vyravo eklektika (įvairių stilių derinys), o vėliau atsirado naujos konstrukcijos iš geležies, plieno ir stiklo. Krištolo rūmai Londone buvo įspūdingas to meto pavyzdys. Plieno ir gelžbetonio naudojimas leido statyti dangoraižius, o Eifelio bokštas Paryžiuje tapo inžinerijos simboliu.

Pramonės revoliucija sukūrė aiškią darbo ir laisvalaikio takoskyrą. Žmonės, dirbantys samdomą darbą, turėjo lėšų įvairioms laisvalaikio formoms, įskaitant kultūrą, pramogas ir sportą. Sporto populiarumas išaugo dėl mokslinių įrodymų apie jo naudą sveikatai. Atsirado naujos sporto šakos ir tarptautinės organizacijos, o Pjeras de Kubertenas inicijavo šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrimą. Tobulėjant transportui ir ryšiams, išsiplėtė geografinis akiratis, populiarėjo turizmas ir kelionės į kurortus.

Visuomenė tapo laisvesnė nuo tradicijų. Pramonės perversmas ir medicinos pažanga pakeitė šeimos struktūrą – didžiąją šeimą pakeitė mažoji (tėvai ir vaikai). Santuokos buvo sudaromos vėliau, dažnai iš meilės. Šeimos pradėjo planuoti vaikų skaičių. Požiūris į vaikus keitėsi, jie nebebuvo laikomi „mažais suaugusiaisiais“, tačiau vargingų šeimų vaikai vis dar dirbo sunkius darbus. Pažangesnis žemės ūkis ir kolonijinė prekyba padidino maisto produktų įvairovę (cukrus, arbata, kava, kakava, prieskoniai). Atsirado stalo etiketas. Didesnis dėmesys buvo skiriamas mitybai, higienai ir švarai. Medicinos pažanga ir pagerėjusios sanitarinės sąlygos sumažino mirtingumą ir pailgino gyvenimo trukmę.