Vakarų Europos visuomenių raida pirmaisiais Šaltojo karo dešimtmečiais

Šioje temoje nagrinėjama Vakarų Europos raida po Antrojo pasaulinio karo, apimant socialinius, ekonominius, kultūrinius ir politinius pokyčius. Aptariamas spartus ekonomikos augimas, mokslo ir technikos revoliucija, gyventojų skaičiaus augimas bei Europos integracijos procesai, įskaitant Europos anglių ir plieno bendrijos įkūrimą. Taip pat minima, jog valstybės, kurdamos bendriją, pirmą kartą istorijoje įkūrė tarptautinę organizaciją, turinčią viršvalstybinius įgaliojimus.

Kultūriniai pokyčiai vakaruose
Nors Vakarų Europoje plito laisvojo pasaulio kultūra, dalis intelektualų (ypač Prancūzijoje ir Italijoje) žavėjosi SSRS ir komunizmu. Tačiau buvo ir kritiškai mąstančių asmenų, pavyzdžiui, Džordžas Orvelas, kuris kritikavo sovietinį režimą.
Mokslo ir technikos revoliucija
Šaltojo karo laikotarpiu vyko sparti mokslo ir technikos revoliucija (MTR). Sudėtingėjant gamybos technologijoms, reikėjo vis daugiau kvalifikuotų darbuotojų. Švietimas ir mokslas patyrė didelę pažangą. Buvo pritaikyti įvairūs laimėjimai, tokie kaip atominė energija, reaktyviniai varikliai, radarai, antibiotikai, DNR tyrimai ir organų persodinimas. Daugėjo mokyklų ir universitetų, augo investicijos į mokslinius tyrimus. Tobulėjo komunikacijos priemonės, pradėtos transliuoti televizijos programos.
Pokyčiai vakarų europoje
Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje vyko reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai. Nors ir ne tokio didelio masto kaip JAV, pastebėtas 'kūdikių bumas', gyventojų skaičius augo dėl mažėjančio mirtingumo ir imigracijos. Spartėjo urbanizacija, keitėsi gyventojų profesinė struktūra – mažėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, daugėjo dirbančių pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Didėjanti perkamoji galia atsispindėjo sparčiai augančiame automobilių skaičiuje.
Šalių tikslai integracijoje
Skirtingos šalys turėjo savų tikslų, prisijungdamos prie Europos integracijos proceso. Prancūzija ir Vakarų Vokietija siekė stabilumo ir saugumo. Beniliukso šalys (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) tapdamos didesnio vieneto dalimi padidino savo saugumą. Italija per integraciją siekė atgauti prestižą ir užsitikrinti politinį bei ekonominį stabilumą.
Vakarų europos integracija
Po Antrojo pasaulinio karo atgijo Europos vienijimosi idėjos. Pagrindinės paskatos buvo Šaltojo karo iššūkiai, siekis užkirsti kelią revanšizmui Vakarų Vokietijoje ir noras išvengti dar vieno didelio masto karo Europoje. 1950 m. Roberto Šumano deklaracija paskatino Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) įkūrimą 1951 m. Šią sutartį pasirašė Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vakarų Vokietija. 1957 m. Romoje buvo įkurtos Europos Ekonominė Bendrija (EEB) ir Europos Atominės Energijos Bendrija (Euratomas). EEB rėmėsi laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo principais, muitų sąjunga. Euratomas buvo skirtas bendrai plėtoti branduolinę pramonę.
Visuomenės senėjimas
XXI amžiuje, Europoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse, pastebimas gimstamumo mažėjimas, lemiantis visuomenės senėjimą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com