Nepriklausomos Lietuvos visuomenė

Šioje temoje nagrinėjami visuomenės pokyčiai tarpukario Lietuvoje, įskaitant gyventojų užimtumą, tautinių mažumų padėtį ir tautinės savimonės stiprinimą. Apžvelgiamas perėjimas nuo agrarinės visuomenės prie modernesnės, žydų bendruomenės vaidmuo ir patriotizmo ugdymo svarba. Taip pat pabrėžiama, kaip per trumpą laiką formavosi moderni lietuvių tauta.

Lietuvos visuomenės transformacija tarpukariu
Tarpukario Lietuva, nepaisant mažo gyventojų skaičiaus (apie 2 mln. 1923 m., be Klaipėdos ir Vilniaus kraštų), patyrė didelius socialinius pokyčius. Nors šalis išliko agrarinė, lėtas pramonės augimas skatino urbanizaciją. Dauguma gyventojų gyveno sunkiai, o turtinė gerovė buvo prieinama tik nedidelei daliai. Ekonominiai sunkumai sukėlė didelę emigraciją (apie 105 tūkst. žmonių 1920-1940 m.), ypač į Pietų Ameriką.
Litvakų kultūrinis indėlis
Žydų kultūra buvo reikšminga Lietuvos kultūros dalis. Pasaulinę šlovę pelnė tokie litvakai kaip smuikininkas Jaša Heifecas, filosofas Emanuelis Levinas, skulptorius Žakas Lipšicas. Nobelio premijos laureatais tapo mokslininkai Aaronas Klugas ir Endriu Šelis.
Patriotizmo ugdymas tarpukariu
Tarpukario Lietuvoje buvo aktyviai stiprinama lietuvių tautinė savimonė ir patriotizmas. Valstybė per švietimą, kariuomenę ir visuomenines organizacijas (skautus, šaulius, jaunalietuvius) skatino pilietinę atsakomybę. Lietuvos tautinėje ideologijoje buvo akcentuojama istorinė praeitis (LDK didybė, carinė priespauda). Vilniaus praradimas stiprino tautos vienybę. Materializmas buvo laikomas didžiausiu patriotizmo priešu. Ypač buvo gerbiama Vytauto Didžiojo epocha (1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė). Patriotizmą skatino ir įsimintini įvykiai, pvz., Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą (1933 m.), nors ir pasibaigęs tragiškai, tapo tautos didvyriais. Feliksas Vaitkus 1935 m. perskrido Atlantą.
Tautinės mažumos: žydų bendruomenė
Nors daugumą gyventojų sudarė lietuviai, Lietuvoje gyveno ir kitų tautybių žmonės: žydai, lenkai, baltarusiai, vokiečiai. Tautinių mažumų teisės buvo gerbiamos, jos turėjo kultūrinę autonomiją ir dalyvavo politiniame gyvenime, nors tam tikrų apribojimų ir būta. Žydai buvo didžiausia tautinė mažuma (daugiau nei 200 tūkst., įskaitant Vilniaus kraštą). Lietuvoje gimę žydai, vadinami litvakais, dažniausiai kalbėjo jidiš, bet mokėjo ir lietuviškai, aktyviai dalyvavo kuriant valstybę. Valstybė rėmė žydų švietimą ir kultūrą, nepriėmė antisemitinių įstatymų.
Visuomenės lietuvėjimas ir inteligentijos formavimasis
Vienas iš esminių tarpukario Lietuvos pokyčių – visuomenės lietuvėjimas. Išnyko gimtąją kalbą pamirštanti dvarininkija, formavosi lietuviški miestai, inteligentijos ir valdininkų sluoksniai. Lietuviškos inteligentijos pagrindą sudarė išsilavinę lietuviai, dažnai kilę iš valstiečių, vadinamieji „pirma karta nuo žagrės“. Išsilavinimas tapo svarbus siekiant socialinio mobilumo. Ypač buvo gerbiamos profesijos: mokytojai, kariškiai, gydytojai ir dvasininkai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com