Laisvojo svyravimo periodas

Šioje temoje aptariamas laisvųjų svyravimų periodas, nagrinėjant spyruoklinę ir matematinę svyruokles. Sužinoma, kaip apskaičiuoti spyruoklinės svyruoklės periodo priklausomybę nuo masės ir spyruoklės standumo, bei matematinės svyruoklės periodo priklausomybę nuo ilgio ir laisvojo kritimo pagreičio. Taip pat parodoma, kaip matematinė svyruoklė naudojama laisvojo kritimo pagreičiui nustatyti.

Laisvojo kritimo pagreičio radimas
Laisvojo kritimo pagreitį (\(g\)) galima rasti, naudojant matematinę svyruoklę. Išmatavus svyravimo periodą (\(T\)) ir ilgį (\(l\)), \(g\) apskaičiuojamas: \(g = 4\pi^2l/T^2\). Šis metodas svarbus geologiniams tyrimams.
Matematinės svyruoklės periodas
Matematinė svyruoklė – idealizuota sistema, kurios svyravimo periodas priklauso nuo jos ilgio (\(l\)) ir laisvojo kritimo pagreičio (\(g\)). Formulė: \(T = 2π\sqrt{(l/g)}\). Periodas nepriklauso nuo svyruoklės masės.
Spyruoklinės svyruoklės periodas
Spyruoklinės svyruoklės svyravimo periodas – laikas, per kurį įvyksta vienas pilnas svyravimas. Jis priklauso nuo kūno masės (\(m\)) ir spyruoklės standumo koeficiento (\(k\)). Formulė: \(T = 2\pi\sqrt{m/k}\). Didesnė masė lemia ilgesnį periodą, o standesnė spyruoklė – trumpesnį.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com