Gyventojų pasiskirstymą lemia gamtiniai, ekonominiai, istoriniai ir socialiniai veiksniai. Gamtiniai veiksniai apima reljefą (lygumos populiaresnės nei kalnai), klimatą (pirmenybė teikiama švelniam klimatui), dirvožemio derlingumą, augaliją, vandens telkinius ir gamtos išteklius. Ekonominiai veiksniai apima pramonės revoliuciją, miestų augimą, logistiką ir sostinių perkėlimą. Istoriniai veiksniai – senovės civilizacijų įsikūrimas upių slėniuose ir vėlesnių civilizacijų įtaka. Socialiniai veiksniai apima urbanizaciją ir ekologiškumo svarbą.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis gyvena didžiuosiuose miestuose ir jų savivaldybėse, kur yra didžiausias gyventojų tankis. Skirtumas tarp didžiųjų miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų tankio yra labai didelis. Mažas gyventojų tankis yra savivaldybėse su daug miškų, aukštumomis arba pasienio regionuose (pvz., Varėnos, Šalčininkų, Kalvarijos, Lazdijų, Molėtų, Skuodo, Pagėgių savivaldybės). Didesnis gyventojų tankis yra centrinėje Lietuvos dalyje (Kauno, Kėdainių, Jonavos rajonai) ir pajūrio savivaldybėse (Kretingos, Klaipėdos rajonai).

Pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga ir 2022 m. pasiekė 8 milijardus. Augimas nėra tolygus – sparčiausiai gyventojų daugėja Azijoje (60%) ir Afrikoje (20%). Prognozuojama, kad Indija iki 2050 m. taps gausiausia pasaulio valstybe. Gyventojai pasiskirstę netolygiai, daugiau nei 80% gyvena tarp \(20^\circ\) ir \(70^\circ\) šiaurės platumos, o apie 85% – iki 500 m virš jūros lygio.

Gyventojų tankis parodo, kiek žmonių gyvena viename kvadratiniame kilometre. Jis apskaičiuojamas gyventojų skaičių padalijus iš teritorijos ploto. Formulė: \(\text{Vidutinis gyventojų tankis (žm./km²)} = \text{Gyventojų skaičius (žm.)} / \text{Teritorijos plotas (km²)}\). Pavyzdžiui, Mongolijoje gyventojų tankis yra 2 žm./km², o Monake – 19 348 žm./km². Vidutinis Žemės gyventojų tankis yra apie 56 žm./km².