Daugelis lietuvių į JAV atvyko XX a. pirmoje pusėje. Pradžioje dirbę menkai apmokamus darbus, vėliau jie persikėlė į didmiesčius, tokius kaip Čikaga, Klivlandas ir Detroitas. Čikaga laikoma Amerikos ir užsienio lietuvių sostine, kur veikia Amerikos lietuvių bendruomenė, turinti savo laikraštį. Lietuvių vaikai turi galimybę lankyti šeštadienines mokyklas, kuriose mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos geografijos ir istorijos.

Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų sudėtis yra labai įvairi dėl didelių imigracijos bangų nuo 1820 m. Rasinė sudėtis apima baltuosius, juodaodžius, azijiečius, lotynų amerikiečius ir indėnus. Prognozuojama, kad iki 2050 m. lotynų amerikiečių ir azijiečių dalis populiacijoje didės. Gyventojai pasiskirstę netolygiai – tankiausiai apgyvendintos vietovės yra prie Didžiųjų ežerų, Atlanto vandenyno pakrantėje ir Ramiojo vandenyno didmiesčių regionuose.

JAV gyventojų tautinė sudėtis yra labai įvairi, todėl šalis dažnai vadinama „rasių ir tautų lydymosi katilu“. Šis terminas apibūdina įvairių rasių, kultūrų ir religijų maišymąsi. Tačiau šis reiškinys labiau būdingas baltiesiems gyventojams, o kitų rasių ir tautybių žmonės dažnai susiduria su integracijos sunkumais.

JAV gyvena kelios didelės imigrantų grupės: juodaodžiai (apie 30 mln., daugiausia vergų palikuonys), lotynų amerikiečiai (apie 23 mln., daugiausia iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių, gyvenantys pietinėse valstijose) ir azijiečiai (daugiausia kinai, kurių daugelyje miestų yra susiformavę saviti kvartalai). JAV gyventojų rasinė sudėtis nuolat kinta, didėjant ispaniškai kalbančiųjų ir azijiečių daliai.

Šiaurės Amerikos indėnų gentys buvo pasiskirsčiusios geografiškai ir turėjo savitus užsiėmimus. Pavyzdžiui, Eskimai buvo tundros medžiotojai, o kiti užsiemė žemdirbyste, gyveno plynaukštėse ar prerijose, priklausomai nuo regiono.

Iki europiečių atvykimo Šiaurės Amerikoje gyveno apie milijoną indėnų, priklausančių maždaug 500 įvairių genčių, prisitaikiusių prie skirtingų gamtos sąlygų. Kolonizacijos laikotarpiu daugelis indėnų žuvo karuose ar mirė nuo ligų, buvo išstumti iš savo žemių ir suvaryti į rezervacijas. Šiuo metu JAV ir Kanadoje gyvena apie 3 mln. indėnų, penktadalis jų – rezervacijose, kurios dažnai yra nederlingos. Nors XX a. pradžioje buvo imtasi gerinti indėnų gyvenimo sąlygas, daugelis jų susiduria su nedarbu ir migruoja į miestus.