Lietuva sąstingio epochoje ir SSRS raida po 1964 m.

Šioje temoje nagrinėjama SSRS ir komunistinio bloko raida po 1964 m., įskaitant stagnaciją, Prahos pavasarį, „Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje. Taip pat aptariama Lietuvos padėtis sąstingio laikotarpiu, įskaitant industrializaciją, disidentinį judėjimą ir kultūrinę rezistenciją. Galiausiai, sužinoma, kad lietuvių tautinė sąmonė išliko gyva.

Lietuva sąstingio epochoje
Lietuvoje, kaip ir kitur SSRS, vyko industrializacija ir urbanizacija. Buvo pastatytos didelės įmonės (Kauno HE, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, Jonavos azoto trąšų gamykla, Ignalinos AE). Augo miestai, kūrėsi mikrorajonai. Dėl prekių trūkumo ir dvasinių poreikių varžymo formavosi opozicija. Svarbus buvo disidentų judėjimas (Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos laisvės lyga). Kultūrinę rezistenciją vykdė kraštotyros draugijos, hipiai. Romo Kalantos susideginimas 1972 m. sukėlė protestus. Katalikų Bažnyčia buvo svarbi pasipriešinimo dalyvė (\„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika\“, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas). Nepaisant cenzūros, menininkai kūrė tautinę sąmonę žadinančius darbus.
Prahos pavasaris
1968 m. Čekoslovakijoje A. Dubčekas pradėjo reformas, siekdamas \„socializmo žmogišku veidu\“. Šios reformos apėmė cenzūros panaikinimą ir žodžio laisvės suteikimą. SSRS šias reformas įvertino kaip kontrrevoliucines ir, remdamasi Brežnevo doktrina, 1968 m. rugpjūčio 21 d. kartu su kitomis Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) šalimis įvedė kariuomenę į Čekoslovakiją. A. Dubčekas ir kiti vadovai buvo suimti. Vakarai pasmerkė invaziją, bet nesiėmė veiksmų.
\„Solidarumas\“ Lenkijoje
Antikomunistinis judėjimas Lenkijoje sustiprėjo po to, kai lenkas Karolis Voityla 1978 m. tapo popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1980 m., padidinus maisto kainas, kilo streikai, ir buvo įkurta nepriklausoma profesinė sąjunga \„Solidarumas\“, vadovaujama Lecho Valensos. \„Solidarumas\“ siekė piliečių visuomenės, dialogo, tautinės sąmonės. 1981 m. gruodį valdžia įvedė karinę padėtį, uždraudė \„Solidarumą\“, o jo lyderius įkalino. \„Solidarumas\“ veikė pogrindyje. 1983 m. Jonas Paulius II vėl aplankė Lenkiją.
SSRS ir komunistinio bloko raida po 1964 m.
Po N. Chruščiovo nušalinimo 1964 m., L. Brežnevas tapo SSRS vadovu, pradėdamas \„sąstingio epochą\“. Šis laikotarpis pasižymėjo politiniu stabilumu, bet ekonomine, socialine ir ideologine stagnacija. Režimas rėmėsi nomenklatūra, kariuomene ir KGB. Visuomenėje plito deficitas, eilės, \„blatas\“, kyšininkavimas ir piktnaudžiavimas valdžia. 1973–1974 m. prasidėjo ūkio nuosmukis, stiprėjo šešėlinė ekonomika, alkoholizmas, apatija. Po Brežnevo mirties (1982 m.) trumpai vadovavo J. Andropovas ir K. Černenka, bet padėtis nepasikeitė. Sovietų Sąjunga atsiliko nuo Vakarų, o vietoje \„homo sovieticus\“ susiformavo prisitaikėlis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com