Bandymo baigčių aibę galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, braižant galimybių medį arba sudarant lentelę. Svarbu sistemingai išvardyti visas įmanomas baigtis, nepraleidžiant nė vienos ir neįtraukiant pasikartojančių. Pavyzdžiui, metant monetą du kartus, baigčių aibė yra {hh, hs, sh, ss}, kur 'h' reiškia herbą, o 's' – skaičių. Metant monetą ir kauliuką, baigtys žymimos poromis, pvz., h1, h2,..., s6.

Stochastiniai bandymai gali būti labai įvairūs: nuo paprasto monetos metimo iki sudėtingesnių situacijų, pavyzdžiui, kelių kauliukų metimo, kortelių traukimo ar kodų spėjimo. Sprendžiant uždavinius, susijusius su stochastiniais bandymais, svarbu: 1) aiškiai apibrėžti bandymą ir stebimus rezultatus; 2) nustatyti visas galimas bandymo baigtis; 3) atsižvelgti į baigčių tvarką, jei ji yra svarbi; 4) taikyti loginius samprotavimus ir, jei reikia, kombinatorikos principus.

Stochastinis bandymas (arba tiesiog bandymas) – tai procesas, kurio metu atliekami veiksmai ir stebimi rezultatai. Šie rezultatai vadinami bandymo baigtimis. Visos galimos bandymo baigtys sudaro bandymo baigčių aibę. Kiekviena stochastinio bandymo baigtis yra atsitiktinė, todėl negalima tiksliai nuspėti, kuri baigtis pasireikš konkrečiu atveju, net jei bandymas kartojamas daug kartų. Žodis „stochastinis“ kilęs iš graikų kalbos žodžio stochasis, reiškiančio „nuspėjimą“.