Nariuotakojai – gausiausia gyvūnų grupė, apimanti vabzdžius, voragyvius ir vėžiagyvius. Jų bendras bruožas – iš narelių sudarytos kojos. Vabzdžiai, sudarantys didžiąją dalį nariuotakojų, yra plačiai paplitę dėl gebėjimo skraidyti ir prisitaikymo prie įvairių buveinių. Visų nariuotakojų kūną dengia chitininis išorinis skeletas, kuris palaiko formą, saugo ir leidžia judėti.

Nariuotakojai skirstomi į tris pagrindines klases: vabzdžius, voragyvius ir vėžiagyvius. Juos vienija segmentuotas kūnas, išorinis skeletas ir iš narelių sudarytos galūnės. Nariuotakojai atlieka įvairias funkcijas ekosistemose: yra svarbi mitybos grandis, skaido organines medžiagas, apdulkina augalus, tačiau kai kurie gali būti ir kenkėjai ar ligų pernešėjai.

Pagal mitybą vabzdžiai skirstomi į plėšrūnus, augalėdžius, visaėdžius, skaidytojus ir parazitus. Jų burnos aparato sandara pritaikyta prie skirtingo maisto. Pavyzdžiui, drugiai turi straublelį nektarui siurbti, o parazitiniai vabzdžiai – duriamąjį siurbiamąjį burnos aparatą. Vabzdžiai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje: skaido organines medžiagas, yra maistas kitiems gyvūnams, apdulkina augalus. Taip pat jie gali būti ir žemės ūkio kenkėjai, produktų gadintojai ar pernešti ligas.

Vabzdžių kūnas skirstomas į tris dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį. Galvoje yra jutimo organai (akys, antenos) ir burnos aparatas. Krūtinėje yra kojos ir sparnai. Pilvelyje – virškinimo, šalinimo ir dauginimosi organai. Vabzdžiai dauginasi greitai, dažniausiai dėdami kiaušinėlius. Vystymasis gali būti visiškas (su lėliukės stadija) arba dalinis (be lėliukės stadijos).

Vėžiagyviai turi daugiau nei aštuonias kojas, o jų išorinis skeletas dažnai būna storesnis nei kitų nariuotakojų. Daugumos vėžiagyvių galva suaugusi su krūtine. Jie turi dvi poras antenų ir kvėpuoja žiaunomis. Kojos atlieka įvairias funkcijas. Smulkūs vėžiagyviai minta dumbliais, o stambesni – žuvusiais gyvūnais, taip pat yra naudojami žmonių maistui.

Voragyviai, tokie kaip vorai ir erkės, turi keturias poras kojų ir neturi antenų. Jų kūnas sudarytas iš galvakrūtinės ir pilvelio. Vorai turi stiprius žandus ir nuodų liaukas grobiui paralyžiuoti. Dauguma vorų gamina voratinklius. Erkės gali būti ir naudingos (skaidytojos), ir kenksmingos (kraujasiurbės, platinančios ligas).