Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja keli galios centrai, turintys didelę įtaką tarptautiniams santykiams. Svarbiausi iš jų yra JAV, Kinija ir Rusija, pasižyminčios karine, ekonomine ir politine galia. Europos Sąjunga, nors ir susiduria su vidiniais iššūkiais, išlieka svarbiu ekonominiu ir politiniu veikėju. Be to, kyla ir kitos galios, tokios kaip Indija ir Brazilija. Tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos ir NATO, taip pat daro įtaką pasaulio politikai. Svarbu analizuoti šių galios centrų sąveiką ir jų įtaką tokioms šalims kaip Lietuva.

Šaltasis karas – tai tarptautinių santykių tipas, kuriam būdinga daugiapolė galios pusiausvyra, atviro karo tarp pagrindinių priešininkų nebuvimas, bet kartu ir ekonominė, ideologinė bei propagandinė kova, įtampos didinimas, šnipinėjimas ir šalininkų telkimas. Istoriškai šis terminas dažniausiai taikomas laikotarpiui po Antrojo pasaulinio karo (maždaug iki 1989-1991 m.), kuomet vyko pasaulinė kova dėl dominavimo tarp JAV vadovaujamų Vakarų ir SSRS vadovaujamų Rytų.

Šaltasis karas baigėsi JAV pergale ir SSRS žlugimu. Tai lėmė dvipolės galios sistemos griūtį ir Vakarų vertybių – demokratijos ir laisvosios rinkos – plitimą buvusiame Rytų bloke. Tačiau šis procesas ne visur vyko sklandžiai. XXI amžiuje vis dažniau kalbama apie daugiapolę sistemą ir stiprėjančią nevakarietiškų valstybių, ypač Kinijos, įtaką.

Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo dvipolė galios sistema, kurioje dominavo JAV ir SSRS. Nors tiesioginio karo tarp šių supervalstybių nebuvo, vyko intensyvios ginklavimosi varžybos, ypač branduolinio ginklo srityje. Abi pusės skleidė propagandą, siekdamos įrodyti savo sistemos pranašumą, nuolat kėlė įtampą ir varžėsi įvairiose srityse – nuo ekonomikos iki mokslo ir kosmoso tyrimų. Taip pat vyko intensyvus šnipinėjimas ir buvo telkiami šalininkai visame pasaulyje.