Išorinės Žemės jėgos

Šioje temoje nagrinėjamos išorinės Žemės jėgos, formuojančios reljefą: dūlėjimas, erozija, gravitacinis dūlėsių judėjimas, vėjo ir vandens veikla. Aptariami įvairūs dūlėjimo tipai (fizinis, cheminis, biologinis) ir jų poveikis uolienoms, bei skirtingos erozijos ir akumuliacijos formos. Taip pat apžvelgiami eoliniai procesai ir unikalus Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimasis.

Biologinis dūlėjimas
Biologinio dūlėjimo metu uolienos yra ardomos gyvųjų organizmų – augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų. Augalų šaknys mechaniškai skaido uolienas, o organizmų išskiriamos rūgštys ir kiti cheminiai junginiai ardo uolienas chemiškai.
Cheminis dūlėjimas
Cheminio dūlėjimo metu keičiasi uolienų ir mineralų cheminė sudėtis dėl cheminių reakcijų, tokių kaip oksidacija (rūdijimas) ar hidrolizė. Druskinis dūlėjimas būdingas dykumoms ir sūrių jūrų pakrantėms. Cheminiam dūlėjimui palankiausios sąlygos – šiltas ir drėgnas atogrąžų klimatas.
Dūlėjimas ir jo tipai
Dūlėjimas – tai intensyvus Žemės paviršiaus kitimas, kurio metu skeldėja ir trupa uolienos, žemėja reljefas, formuojasi dirvožemiai. Dūlėjimo sparta priklauso nuo uolienų savybių, klimato ir reljefo. Skiriami trys pagrindiniai dūlėjimo tipai: fizinis (mechaninis), cheminis ir biologinis.
Eoliniai procesai
Eoliniai procesai – tai vėjo sukelti Žemės paviršiaus pokyčiai. Vėjas gali pakelti, pernešti ir sukaupti smulkias uolienų daleles (smėlį, dulkes). Skiriama vėjo erozija (korazija ir defliacija) ir akumuliacija. Korazija – tai uolienų dilinimas vėjo nešamomis dalelėmis, o defliacija – smulkių dalelių nupūtimas. Eolinės akumuliacijos formos – kopos ir barchanai.
Erozija: reljefo skulptorius
Erozija – tai Žemės paviršiaus ardymas, kurį sukelia tekantis vanduo, bangos, vėjas ir ledynai. Erozija yra vienas pagrindinių reljefo formavimo veiksnių. Su erozija glaudžiai susijusi denudacija – dūlėsių pernešimas ir suklostymas žemesnėse vietose.
Erozijos ir akumuliacijos dariniai
Skirtingi erozijos veiksniai sukuria skirtingas reljefo formas. Tekantis vanduo formuoja upių slėnius, tarpeklius, krioklius, o akumuliacijos metu – upines salpas ir deltas. Ledynai sukuria karas (cirkus), trogus, ežerų dubenis, morenas, ozus ir keimus. Vėjas formuoja grybo pavidalo uolas, išpustytus dirvožemius, kopas ir eolines lygumas.
Fizinis dūlėjimas
Fizinio dūlėjimo metu uolienos yra ardomos mechaniškai, nekeičiant jų cheminės sudėties. Didžiausią įtaką turi temperatūros svyravimai, ypač dykumose. Į uolienų plyšius patekęs ir užšalantis vanduo plečiasi, skaldydamas uolienas. Upių vanduo taip pat mechaniškai trupina uolienas.
Gravitacinis dūlėsių judėjimas
Žemės traukos jėga verčia dūlėjimo produktus judėti iš aukštesnių vietų į žemesnes. Šis procesas ypač intensyvus kalnuose, kur susidaro nuobirynai, nuošliaužos ir lavinos. Nuošliaužos ir lavinos kelia pavojų žmonėms ir infrastruktūrai.
Išorinės žemės jėgos
Išoriniai procesai, tokie kaip dūlėjimas, erozija ir akumuliacija, nuolat keičia Žemės paviršių. Dūlėjimas skaido uolienas, erozija perneša susidariusias daleles, o akumuliacija jas sukaupia. Ilgainiui šie procesai išlygina reljefą (denudacija), formuodami lygumas, padengtas nuosėdinėmis uolienomis.
Kuršių nerijos kopos
Kuršių nerijos kopos yra unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys. Iki XV a. neriją dengė miškai, tačiau dėl intensyvaus kirtimo ir kitų veiksnių jie buvo sunaikinti. Vėjai pradėjo nešti smėlį, užpustydami gyvenvietes. XIX a. pradėtas kopų apželdinimas, sukurtas apsauginis kopagūbris, sustabdęs kopų slinkimą. Šiandien Kuršių nerija saugoma UNESCO.
Kuršių nerijos profilis
Kuršių nerijos skerspjūvis atskleidžia skirtingas jos dalis: Baltijos jūrą, paplūdimį, apsauginį kopagūbrį, palvę (lygaus paviršiaus plotą tarp kopagūbrių), kupstynę (nelygaus paviršiaus plotą) ir didįjį kopagūbrį, kuris leidžiasi į Kuršių marias.
Reljefo formų klasifikacija
Žemės paviršiaus reljefo formos skirstomos pagal dydį į kelias pagrindines kategorijas: megareljefą (didžiausios, pvz., žemynai ir vandenynų dugnas), makroreljefą (dideli plotai, pvz., kalnagūbriai, žemumos), mezoreljefą (vidutinio dydžio, pvz., kalvos, slėniai) ir mikroreljefą (mažiausios detalės, pvz., kopos, uolos).
Žemės paviršių formuojantys procesai
Pagrindiniai Žemės paviršių formuojantys procesai yra tekančio vandens (erozija ir akumuliacija), vėjo (erozija ir akumuliacija), dūlėsių gravitacinis judėjimas (nuošliaužos), bangų sukeliama krantų erozija (abrazija) ir akumuliacija, bei ledynų darbas (erozija ir akumuliacija). Kiekvienas procesas sukuria savitas reljefo formas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com