Norint nustatyti vietovės geografines koordinates, pirmiausia reikia nustatyti jos platumą (šiaurės ar pietų) ir ilgumą (rytų ar vakarų). Platuma nustatoma pagal lygiagretę, kurioje yra vietovė, o ilguma – pagal dienovidinį. Vietovės geografinės koordinatės yra jos lygiagretės ir dienovidinio susikirtimo taškas. Pavyzdžiui, „Titaniko“ nuskendimo vieta buvo 43° šiaurės platumos ir 50° vakarų ilgumos.

Geografinis tinklas – tai įsivaizduojamų linijų sistema Žemės rutulyje ir žemėlapiuose, sudaryta iš lygiagrečių ir dienovidinių. Lygiagretės yra apskritimai, nubrėžti lygiagrečiai pusiaujui, o dienovidiniai – linijos, jungiančios Šiaurės ir Pietų ašigalius. Pusiaujas dalija Žemę į šiaurės ir pietų pusrutulius, o pradinis dienovidinis, einantis per Grinvičo observatoriją Londone, – į rytų ir vakarų pusrutulius.

Geografinės koordinatės leidžia tiksliai nustatyti bet kurios vietos Žemėje padėtį, naudojant geografinį tinklą, sudarytą iš lygiagrečių ir dienovidinių. Šios linijos, matuojamos laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, apibrėžia vietovės geografinę platumą (atstumą nuo pusiaujo) ir ilgumą (atstumą nuo pradinio dienovidinio). 1912 m. balandžio 15 d., nuskendus „Titanikui“, jo paskelbtos koordinatės (43° šiaurės platumos ir 50° vakarų ilgumos) leido laivui „Karpatija“ atvykti į nelaimės vietą, nors ir pavėluotai, bet išgelbėti 700 žmonių.