Kraujas atlieka keturias pagrindines funkcijas: pernašos (eritrocitai perneša deguonį ir anglies dioksidą, plazma – ištirpusias medžiagas), apsauginę (leukocitai naikina antigenus, trombocitai ir fibrinogenas užtikrina krešėjimą), termoreguliacijos (kraujyje esantis vanduo padeda paskirstyti šilumą po kūną) ir humoralinės reguliacijos (kraujas perneša hormonus).

Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) yra bebranduolės ląstelės, turinčios baltymo hemoglobino, kurio sudėtyje yra geležies, suteikiančios kraujui raudoną spalvą. Eritrocitai gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose, gyvena apie 4 mėnesius. Jie yra atsakingi už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius ir dalies anglies dioksido – atgal į plaučius. Dėl įgaubtos formos, atsirandančios suirus branduoliui, padidėja eritrocito paviršiaus plotas, leidžiantis efektyviau pernešti dujas. Hemoglobinas su deguonimi sudaro nepatvarų junginį – oksihemoglobiną. Apsinuodijus smalkėmis (\(CO\)), sutrinka deguonies pernaša, nes susidaro patvarus junginys - karboksihemoglobinas.

Kraujas yra skystasis jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo kūnelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) ir tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos. Kraujas sudaro apie 7% kūno masės, o jo \(\text{pH}\) yra 7,4 (silpnai šarminis).

Kraujo plazma yra skystoji kraujo dalis, sudaryta iš vandens (\(90\)–\(92 \%\)), plazmos baltymų (\(7\)–\(8 \%\), įskaitant fibrinogeną, dalyvaujantį krešėjime, ir antikūnus, atliekančius apsauginę funkciją), druskų (\(0,9 \%\)), kitų organinių medžiagų (glicerolio, riebalų rūgščių, gliukozės, aminorūgščių), dujų (deguonies, anglies dioksido), vitaminų, hormonų ir medžiagų apykaitos produktų. Pašalinus iš plazmos fibrinogeną, gaunamas kraujo serumas. Plazmoje ištirpusios medžiagos pernešamos į visas kūno ląsteles.

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) yra branduolį turinčios, bespalvės ląstelės, dalyvaujančios imuninėje sistemoje. Jie susidaro kaulų čiulpuose, limfiniuose mazguose, blužnyje. Yra penkios leukocitų rūšys: bazofilai, neutrofilai, eozinofilai, monocitai ir limfocitai. Leukocitai saugo organizmą nuo ligų sukėlėjų, svetimkūnių dviem pagrindiniais būdais: fagocitoze (apgaubia ir suvirškina) ir antikūnų išskyrimu (limfocitai išskiria antikūnus, kurie jungiasi su antigenais, juos neutralizuoja). Kai kurie leukocitai gali judėti.

Trombocitai (kraujo plokštelės) yra labai smulkios, bebranduolės, raudonuosiuose kaulų čiulpuose susidarančios ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Jos saugo organizmą nuo nukraujavimo. Sveiko žmogaus \(1 \text{ mm}^3\) kraujo yra 150–400 tūkst. trombocitų. Jų gyvavimo laikas – 5–7 dienos. Pažeidus kraujagyslę, trombocitai sulimpa ir sudaro trombocitinį kamštį.