Po dvigubo apvaisinimo, žiedo piestelėje susidaro sėkla. Zigota dalijasi, sukurdama gemalą, sudarytą iš gemalinės šaknelės, stiebelio ir pumpurėlio. Endospermo branduolys dalijasi, formuodamas endospermą – maisto medžiagų atsargas, skirtas gemalui. Sėklapradžio apdangalai virsta sėklos luobele, o mezginės sienelės ir kitos žiedo dalys sudaro apyvaisį. Kukurūzo sėkloje apyvaisis yra suaugęs su luobele, yra endospermas ir viena sėklaskiltė. Pupelės sėkloje randamos dvi sėklaskiltės, kuriose kaupiamos maisto medžiagos, endospermo nėra. Sėklos klasifikuojamos į baltymingas, krakmolingas ir aliejingas, atsižvelgiant į jose sukauptų maisto medžiagų tipą (pvz., kviečiai priskiriami krakmolingoms, saulėgrąžos – aliejingoms, o pupelės – baltymingoms sėkloms).

Vaisius yra subrendusi mezginė, kurios viduje yra sėklos, o apyvaisis atlieka apsauginę funkciją. Vaisiai klasifikuojami į dvi pagrindines grupes: sausuosius (pvz., riešutas, dėžutė, sparnavaisis, grūdvaisis, ankštis, ankštara, ankštarėlė) ir sultinguosius (pvz., uoga, kaulavaisis, obuolys, agurkvaisis). Sausieji vaisiai pasižymi mažu vandens kiekiu (apie 10-15%), tuo tarpu sultingieji vaisiai turi didelį vandens kiekį (70-90%). Sultingieji vaisiai dažnai būna ryškūs ir kvapnūs, taip priviliojami gyvūnai. Sėklų plitimas vyksta keliais būdais: vėjo (lengvos sėklos su skristukais), vandens (neskęstančios sėklos), gyvūnų (sėklos su kabliukais arba sėklos, kurios yra suvalgomos kartu su vaisiais ir pašalinamos su išmatomis) ir savaiminiu būdu (pvz., sprigės).

Žiediniai augalai dauginasi lytiniu būdu, naudodami žiedus, ir vegetatyviniu būdu. Lytinis dauginimasis, vykstantis per žiedus, užtikrina genetinę įvairovę. Palikuonys, išaugę iš sėklų, yra genetiškai skirtingi dėl kombinacinio kintamumo, o apvaisinimui nereikalingas išorinis vanduo. Žiedo dalys apima taurėlapius, vainiklapius, kuokelius (kuriuose yra žiedadulkės su spermiais) ir piesteles (su mezginėmis, kuriose yra kiaušialąstės). Vabzdžiai apdulkintojai priviliojami ryškių vainiklapių ir nektaro. Savidulka – tai apsidulkinimas to paties žiedo ar augalo žiedadulkėmis. Kryžmadulka – tai apdulkinimas kitos tos pačios rūšies augalo žiedadulkėmis, didinanti genetinę įvairovę. Dvigubo apvaisinimo metu vienas spermis apvaisina kiaušialąstę, sudarydamas zigotą, o kitas susijungia su dviem poliniais branduoliais, sudarydamas endospermą.