Stiklinių dugnas dažnai gaminamas storas, kad masė būtų sukoncentruota apačioje. Net ir stipriai pakreipus tokią stiklinę, sunkio jėgos momentas grąžina ją į pradinę padėtį. Vazų masės centras yra žemai, o pagrindas – platus, todėl jos yra stabilesnės.

Kūno stabilumas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: jo masės centro aukščio ir atramos ploto dydžio. Kūnas yra stabilesnis, kai jo masės centras yra kuo žemiau, o atramos plotas – kuo didesnis. Pavyzdžiui, žemas ir platus objektas paprastai yra stabilesnis nei aukštas ir siauras.

Kūno stabilumas yra jo gebėjimas išlaikyti pusiausvyros padėtį. Jis priklauso nuo masės centro padėties aukščio ir atramos ploto dydžio. Masės centras – tai taškas, kuriame laikoma sutelkta visa kūno masė ir veikia sunkio jėga. Kūnas yra stabilioje pusiausvyroje, kai vertikali linija, einanti per jo masės centrą, kerta atramos plotą (plotą, apibrėžtą sąlyčio su pagrindu taškų).

Fotelio stabilumą lemia žemas masės centras ir didelis atramos plotas. Verčiant fotelį, atsiranda sunkio jėgos momentas, grąžinantis jį į pusiausvyrą. Kėdė yra mažiau stabili, nes jos masės centras aukštesnis, o atramos plotas mažesnis. Žmogaus masės centras yra pilvo srityje, o atrama – pėdos. Kol masės centras yra virš pėdų, žmogus stovi stabiliai. Pasilenkus, dubuo atkišamas atgal, kad masės centras išliktų virš atramos ploto. Stabilumas taip pat priklauso nuo stovėsenos – plačiau statomos pėdos didina stabilumą.

Kūnas išlieka stabilioje pusiausvyroje tol, kol vertikali linija, einanti per jo masės centrą, kerta jo atramos plotą. Jei ši linija atsiduria už atramos ploto ribų, kūnas praranda pusiausvyrą ir virsta. Pakreipus kūną, sunkio jėga sukuria momentą. Jei šis momentas siekia grąžinti kūną į pradinę padėtį, pusiausvyra yra stabili. Jei momentas skatina kūną virsti toliau, pusiausvyra yra nestabilioji.

Siekiant padidinti objektų stabilumą, jų konstrukcija kuriama taip, kad masės centras būtų kuo žemiau, o atramos plotas – kuo platesnis. Tai pasiekiama sunkesnes dalis montuojant apačioje ir projektuojant platų pagrindą. Pavyzdžiui, sportiniai automobiliai projektuojami su žemu kėbulu ir plačia važiuokle.

Sportinio automobilio žemas kėbulas, plati važiuoklė ir žemai įtaisytos sunkios detalės užtikrina didelį stabilumą, leidžiantį saugiai įveikti posūkius dideliu greičiu. Krovininio automobilio masės centras yra aukščiau, todėl jis mažiau stabilus. Posūkiuose sunkiai prikrautas automobilis gali virsti dėl inercijos ir sunkio jėgos momento. Blogai pritvirtintas krovinys gali pasislinkti, pakeisdamas masės centrą ir sukeldamas apvirtimą.