Tokios LDK asmenybės kaip Jogaila ir Vytautas Didysis yra skirtingai vaizduojami įvairių tautų kultūroje.

Po LDK žlugimo, jos atkūrimo idėją XIX amžiuje puoselėjo lenkiškai kalbantys Lietuvos bajorai, dalyvavę Napoleono žygiuose ir sukilimuose, siekdami atkurti bendrą valstybę su Lenkija. Tačiau, kylant nacionalizmui, tautos ir valstybės samprata keitėsi, atsirado tautinės valstybės idealas. Lietuvių tautinio atgimimo veikėjai siekė Lietuvos valstybės etninėse lietuvių žemėse, panašiai mąstė ir ukrainiečiai bei baltarusiai. Atkurta Lenkija nepripažino iš LDK kilusių tautų savarankiškumo siekių, dėl ko kilo konfliktai. Šiandien, išsivadavusios iš sovietinės imperijos, šios tautos stengiasi bendradarbiauti.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), gyvavusi apie 500 metų, buvo labiausiai į rytus nutolusi Europos valstybė, veikiama lotyniškosios Europos civilizacijos, bet kartu ir vakarinė stačiatikių kultūros riba. Lietuvos istorijoje vyko intensyvūs kultūrų mainai ir kova dėl įtakos. Svarbūs įvykiai, tokie kaip Jogailos krikštas, unija su Lenkija, nepriklausomybės atkūrimas 1918 ir 1990 metais, bei narystė NATO ir Europos Sąjungoje, patvirtina Lietuvos priklausomybę Vakarų Europos civilizacijai. Tačiau carinės Rusijos ir sovietinės okupacijos laikotarpiai lėmė Lietuvos atsilikimą nuo kitų Europos šalių.

Šiandien LDK pėdsakų galima rasti visoje Europoje, ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje. Šiose šalyse carinės Rusijos ir sovietmečio laikotarpiais LDK istorija buvo nutylima, siekiant pabrėžti jų 'broliškumą' su Rusija. Tačiau priklausomybė LDK suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis moderniosioms baltarusių ir ukrainiečių tautoms. Ukrainoje šis laikotarpis dabar vertinamas kaip teigiamas etapas ('lietuviška epocha').

Kiekviena iš LDK tautų, pamiršdama valstybės daugiatautiškumą, siekė savintis jos laimėjimus. Dėl bajorų lenkėjimo, lietuvių tautinio atgimimo veikėjai atmetė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikotarpį, laikydami jį nuosmukio pradžia. Šiuolaikiniai istorikai pabrėžia būtinybę ieškoti bendrumų, o ne skirtumų, ir pripažinti, kad LDK istorija yra suprantama ir pasakojama skirtingai.

LDK palikimas skirtingoms tautoms yra interpretuojamas įvairiai. Lietuviams tai – lietuvių valstybė, ukrainiečiams – Lietuvos epocha Ukrainoje, baltarusiams – baltarusių valstybė, rusams – 'Vakarų paveikta' slavų valstybė ir atsvara despotinei Rusijai, lenkams – senoji Lietuvos valstybė, žydams (litvakams) – protėvynė. Šiuolaikiniai mokslininkai LDK laiko daugiataute imperija ir moderniųjų tautų lopšiu. Česlovas Milošas, save vadinęs paskutiniu LDK piliečiu, simbolizuoja šį daugiakultūrį paveldą.

Lietuvos valstybės istorinė vėliava, paveldėta iš LDK, yra oficialiai įteisinta 2004 metais. LDK teritorija apėmė žemes, kurios dabar priklauso Lietuvai, Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai, Rusijai, Latvijai, Estijai ir Moldovai.