Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atsiradimas, veikla ir įtaka atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Apžvelgiami svarbiausi įvykiai, tokie kaip Baltijos kelias, 1990 m. Kovo 11-osios aktas, ir Sovietų Sąjungos reakcija į Lietuvos siekį atsiskirti. Taip pat aptariamas perėjimas nuo pradinio Sąjūdžio siekio reformuoti Sovietų Sąjungą iki visiško nepriklausomybės siekio.

Baltijos kelias
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susivienijo ir surengė Baltijos kelią – apie du milijonai žmonių susikibo rankomis, sudarydami daugiau kaip 650 km ilgio grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Tų pačių metų gruodį, SSRS liaudies deputatų II suvažiavimas pripažino Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus prieštaraujančiais tarptautinei teisei.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
1990 m. sausį ir vasarį vykusiuose rinkimuose į LSSR Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdis iškovojo pergalę prieš savarankišką Lietuvos komunistų partiją. Kovo 11 d. LSSR Aukščiausioji Taryba persivadino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, o jos pirmininku išrinktas V. Landsbergis. Tą pačią dieną, 22 val. 44 min., buvo priimtas istorinis aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, skelbiantis Lietuvos valstybės suvereniteto atkūrimą, remiantis 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu. Taip Lietuva tapo pirmąja valstybe, išstojusia iš SSRS.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo link
Nuo 1989 m. Sąjūdžio veikla tapo politinė, o jo kandidatai laimėjo rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą. Lietuvos Aukščiausioji Taryba panaikino Lietuvos komunistų partijos (LKP) valdžios monopolį. Tų pačių metų birželį, Sąjūdžio Seimas priėmė pareiškimą dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, kuriame buvo konstatuota, kad Lietuva 1940 m. buvo neteisėtai prijungta prie TSRS, ir paskelbta apie valstybės atkūrimo pradžią. Gruodį, LKP atsiskyrė nuo SSKP.
Pokyčiai Lietuvoje pertvarkos laikotarpiu
Michailo Gorbačiovo pertvarkos ir viešumo politikos pradžioje Lietuvoje didelių pokyčių nebuvo. Vis dėlto, inteligentija ėmėsi iniciatyvos, per spaudą keldama neigiamus sovietinio gyvenimo aspektus. Po Černobylio katastrofos išryškėjus ekologinėms problemoms, pradėta permąstyti Lietuvos istoriją, atskleidžiant „juodąsias ir baltąsias dėmes“. 1987 m. rugpjūčio 23 d. įvyko mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto pasekmėms paminėti, o visuomenėje plito prisiminimai apie tarpukarį, trėmimus, partizaninį pasipriešinimą, bei kūrėsi diskusijų klubai.
Sąjūdžio vaidmuo kelyje į nepriklausomybę
Didėjant režimo kritikai, dalis visuomenės ėmė reikalauti lietuvių kalbos statuso įtvirtinimo ir Lietuvos istorijos pripažinimo. 1988 m. birželio 3 d. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS, Sąjūdžio) iniciatyvinė grupė. Iš pradžių Sąjūdis rėmė M. Gorbačiovo reformas, keldamas kultūros, ekologijos ir tautinius klausimus, o jo rėmimo grupės kūrėsi visoje Lietuvoje. 1988 m. birželio 24 d. ir liepos 9 d. Sąjūdis surengė masinius mitingus, kuriuose reikalauta įteisinti tautinius simbolius. Šis laikotarpis vadinamas Dainuojančia revoliucija. 1988–1989 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba įteisino lietuvių kalbą kaip valstybinę, tautinius simbolius ir panaikino mitingus ribojančius įsakus. Galiausiai, 1988 m. spalio 22–23 d. įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kurio metu išrinktas LPS Seimas ir jo pirmininkas – V. Landsbergis.
Situacija po 1990 m. kovo 11-osios
SSRS nepripažino Lietuvos nepriklausomybės ir reikalavo atšaukti Kovo 11-osios Aktą. Nuo 1990 m. balandžio 20 d. iki liepos 2 d. buvo įvesta ekonominė blokada. 1991 m. sausio mėnesį, po Lietuvos vyriausybės sprendimo padidinti maisto kainas, prasidėjo prosovietiškų jėgų protestai. Sausio 11 d. sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus Vilniuje, o sausio 13 d. įvyko kruvini susirėmimai, kurių metu žuvo 14 taikių laisvės gynėjų. Nors Vakarų valstybės išreiškė solidarumą, Lietuvą iškart pripažino tik Moldova ir Islandija. Liepos 31 d. įvykdytas išpuolis Mėdininkų pasienio poste. Tačiau, 1991 m. liepos 29 d. Rusija, vadovaujama B. Jelcino, pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimo, Lietuvą pripažino daugelis valstybių, o rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) nare.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com