Apalačų kalnai, vieni seniausių Šiaurės Amerikos kalnų, yra miškingi, su nuolaidžiais šlaitais ir plokščiomis viršūnėmis. Aukščiausia viršūnė siekia šiek tiek daugiau nei 2000 m. Kalnuose gausu naudingųjų iškasenų, ypač akmens anglių ir geležies rūdos, kurios anksčiau skatino pramonės plėtrą. Dabar Apalačai yra populiari amerikiečių poilsio vieta.

JAV ir Kanados pasienyje yra penki Didieji ežerai: Aukštutinis, Huronas, Mičiganas, Eris ir Ontarijas. Aukštutinis ežeras yra didžiausias gėlavandenis ežeras pasaulyje. Ežerai susidarė įdubose, kurias pagilino ledynas. Jie jungiasi protakomis ir sudaro bendrą ežerų ir upių sistemą, įskaitant Niagaros upę su Niagaros kriokliu. Didieji ežerai priklauso Šv. Lauryno upės baseinui ir sudaro ilgiausią Šiaurės Amerikoje vandens kelią. Ežerų pakrantės yra tankiai gyvenamos, čia įsikūrę dideli JAV miestai, įskaitant Čikagą.

JAV paviršius skirstomas į tris pagrindines dalis: lygumas viduryje, Apalačų kalnus rytuose ir Kordiljerų kalnus vakaruose. Rytų pakrantėje, kurioje yra Paatlantės žemuma, buvo įkurtos pirmosios kolonizatorių gyvenvietės, išaugusios į didelius miestus. Ši sritis, nuo Bostono iki Vašingtono, yra tankiausiai apgyvendinta Šiaurės Amerikoje.

JAV klimatas yra labai įvairus dėl didelės teritorijos ir nekliudomo oro masių judėjimo šiaurės-pietų kryptimi. Arktinės oro masės gali pasiekti pietinę šalies dalį, sukeldamos sniego audras, o atogrąžų oro masės vasarą lemia karščius. Dėl oro masių judėjimo ir temperatūros skirtumų šalyje dažnai siaučia tornadai ir uraganai.

Teritoriją į vakarus nuo Didžiųjų lygumų iki vandenyno užima Kordiljerų kalnai ir plokščiakalniai. JAV Kordiljerų kalnai yra plačiausi, sudaryti iš kelių lygiagrečių kalnagūbrių. Ramiojo vandenyno pakrante driekiasi Pakrantės kalnagūbris, o rytinė dalis – Uoliniai kalnai. Vidurinėje dalyje kalnagūbrius skiria plynaukštės, tokios kaip Didžiojo baseino ir Kolorado. Dėl didelių temperatūros svyravimų čia vyksta intensyvus dūlėjimas.

Už Apalačų kalnų į vakarus driekiasi lygumos. Vidurio lygumos, kurių šiaurinę dalį formavo ledynas, yra 200-500 m virš jūros lygio. Į vakarus nuo jų yra Didžiosios lygumos, kurios kyla link Kordiljerų. Anksčiau Didžiosiose lygumose plytėjo prerijos, kurios dabar yra svarbiausias JAV žemės ūkio regionas.

Prerijos, Šiaurės Amerikos stepės, buvo indėnų gyvenamoji vieta ir bizonų ganyklos. Kolonizatoriai, atvykę į šias derlingas žemes, beveik išnaikino bizonus, išstūmė indėnus ir suarė prerijas. Dabar buvusių prerijų teritorijoje plyti dideli kviečių ir kukurūzų laukai, o JAV pirmauja pasaulyje pagal šių kultūrų derlių.

Tornadai yra galingi viesulai, susidarantys virš smarkiai įkaitusių vidinių JAV teritorijų dėl didelių temperatūros ir slėgio skirtumų, susiduriant arktinėms ir atogrąžų oro masėms. Oras sūkuryje juda ratu aplink centrą, sudarydamas piltuvą. Tornadai gali pasiekti didelį greitį ir pasižymi didele griaunamąja galia.

Uoliniai kalnai, esantys rytinėje Kordiljerų dalyje, ženkliai skiriasi nuo Apalačų. Jie yra aukštesni (iki 4000-4500 m), turi ledynų ir yra sudaryti iš didžiulių skardingų uolų. Šie kalnai yra jaunesni nei Apalačai. Uoliniuose kalnuose gausu vaizdingų aukštikalnių panoramų, miškų, upių (Misūris, Koloradas, Grandė) ir ežerų. Ši teritorija yra populiari tarp turistų, čia įkurti nacionaliniai parkai, įskaitant Jeloustoną.

Uraganai yra atogrąžų audros, kurios formuojasi Atlanto vandenyne ties pusiauju. Judėdami virš šiltų vandenų, jie įsiurbia šiltą ir drėgną orą, sukurdami didelius sūkurius. Uraganai dažnai užgriūna Karibų salas, Floridos pusiasalį ir Meksikos įlankos pakrantes, sukeldami potvynius ir padarydami didelę žalą. Dažniausiai siaučia nuo rugpjūčio iki spalio.