Atkurtoje Lietuvos valstybėje iš pradžių nedaugelis dalyvavo sporto veikloje, tačiau požiūris į sportą keitėsi, suvokiant jo svarbą tautos stiprinimui. Pradėtos kurti sporto organizacijos, klubai, daugėjo sporto renginių. Kariuomenė, šauliai ir kitos organizacijos prisidėjo prie sporto populiarinimo. Steponas Darius populiarino įvairias sporto šakas. Lietuvos sportininkai dalyvavo tarptautinėse varžybose, o krepšininkai tapo Europos čempionais 1937 ir 1939 m.

Nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo pasiekta didelė pažanga švietimo ir kultūros srityse. Išplėtus mokyklų tinklą ir įvedus privalomą pradinį mokslą, žymiai sumažėjo neraštingumas. Lietuvių kalba įsitvirtino visose valstybinėse institucijose, moksle ir mene. Atsirado profesionalūs teatrai, orkestrai, muziejai, padidėjo knygų ir periodikos leidyba. 1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas). Gabiausi studentai buvo siunčiami mokytis į Vakarų Europos universitetus. Tarpukariu išgarsėjo įvairūs menininkai, o Kipras Petrauskas pelnė pasaulinį pripažinimą. Dainų ir šokių šventės prisidėjo prie tautiškumo ugdymo.

Tarpukario Lietuvos valdžia investavo į transporto infrastruktūrą – tiesė naujus geležinkelius, plentus ir tiltus. Pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Nors automobilių ir motociklų skaičius augo lėtai, automobilis buvo laikomas prabanga. Kūrėsi civilinė aviacija, o Kaunas tapo tarptautinių oro susisiekimo linijų centru. 1938 m. atidaryta pirmoji vietinė oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga. Lietuvių inžinieriai kūrė lėktuvus (DOBI, ANBO). Komunikacijos srityje augo telefono abonentų skaičius, o 1926 m. pradėjo transliuoti Kauno radiofonas.

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje augo verslo įmonių skaičius, nors lietuviai tradiciškai pirmenybę teikė žemdirbystei. Tautinių mažumų atstovai aktyviau veikė prekyboje, pramonėje ir amatuose. Per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos pramonė išaugo keturis kartus. Svarbiausia šaka buvo maisto pramonė, kurioje dominavo akcinės bendrovės „Pienocentras“ ir „Maistas“. Lietuvos pramonė pradėjo aprūpinti šalį daugeliu prekių, o iš užsienio importuoti daugiausia prabangos daiktai ir įrenginiai. Klaipėda buvo svarbus prekybos centras kaip vienintelis šalies uostas.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva patyrė ekonominį atsigavimą ir augimą, ypač žemės ūkio sektoriuje. 1922 m. žemės reforma pakeitė šalies struktūrą iš dvarų į savarankiškų ūkininkų valdomą sistemą. Vyravo vidutinio dydžio ūkiai, dirbami šeimų, o stambesniuose ūkiuose buvo samdomi darbuotojai. Valstybė skatino ūkininkų kooperaciją, o lietuviška produkcija (bekonai, linai, sviestas) buvo eksportuojama ir sėkmingai konkuravo tarptautinėse rinkose. Pasaulinė ekonomikos krizė paveikė ir Lietuvos žemės ūkį, bet vyriausybė teikė paramą.