Lietuva, pirmą kartą paminėta 1009 m., dėl savo geografinės padėties tapo Rytų, Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos kultūrų kryžkele. Krikščionybės priėmimas buvo lemiamas kultūrinis įvykis, pakeitęs lietuvių pasaulėžiūrą ir gyvenseną, paskatinęs pirmųjų mokyklų atsiradimą, lotynų raštijos naudojimą, miestų savivaldos formavimąsi, architektūros, muzikos, literatūros ir dailės raidą. Šie elementai iki šiol vienija europiečius. Europos Sąjunga, siekdama išsaugoti Europos, įskaitant ir Lietuvos, kultūros paveldą, įgyvendina įvairias politikos priemones ir programas, pavyzdžiui, „Kūrybiška Europa“. Vilnius (2009 m.) ir Kaunas (2022 m.) buvo paskelbti Europos kultūros sostinėmis. Roberto Šumano, vadinamo „Europos tėvu“, vizija buvo suvienyti Europą, kad ji išliktų.

Europoje yra daugiau nei 40 valstybių, iš kurių 27 (2022 m. duomenimis) sudaro ekonominę ir politinę bendriją – Europos Sąjungą (ES). ES, sukurta taikos labui, yra bendros Europos šalių istorijos rezultatas. Jos veikla remiasi bendromis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis. Žmogaus orumas yra neliečiamas. ES piliečiai turi teisę judėti ir gyventi bet kurioje ES valstybėje. Saugomos asmens, minties, religijos, susirinkimų, žodžio ir informacijos laisvės. ES veikia pagal atstovaujamosios demokratijos principą, suteikdama piliečiams politines teises. Visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą. ES galios grindžiamos įstatymais ir sutartimis. Saugomos pagrindinės žmogaus teisės. Europos Sąjungos šūkis – „Suvienijusi įvairovę“ – atspindi kultūrų, tradicijų ir kalbų įvairovę. ES himnas – Liudviko van Bethoveno „Odė džiaugsmui“ – simbolizuoja laisvę, taiką ir solidarumą.

Kas penkerius metus Europos Sąjunga apsibrėžia pagrindinius veiklos prioritetus. Šiuo metu (2019–2024 m.) ES prioritetai yra šie: efektyvus išteklių naudojimas ir kova su klimato kaita (vadinamasis žaliasis kursas), inovacijų ir technologinių įgūdžių skatinimas, ekonomikos stiprinimas bei demokratijos ir sąžiningumo teisėkūroje užtikrinimas.