Bendrojo vidaus produkto samprata ir jo apskaičiavimas

Šioje temoje nagrinėjama Bendrasis Vidaus Produktas (BVP), jo apskaičiavimo metodai (pajamų ir išlaidų) ir skirtumas tarp nominaliojo ir realiojo BVP. Taip pat sužinoma, kaip apskaičiuojamas BVP defliatorius ir BVP vienam gyventojui, bei aptariama Bendrasis Nacionalinis Produktas (BNP). Galiausiai, išmokstama kaip įvertinti šalies ekonominę gerovę.

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) matuoja bendrą baigtinių prekių ir paslaugų vertę, pagamintą šalies nuolatiniams gyventojams (rezidentams) priklausančiais gamybos veiksniais per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje šie veiksniai yra. Skirtingai nuo BVP, kuris orientuotas į teritoriją, BNP orientuotas į nuosavybę (rezidentus).
Bendrasis vidaus produktas: apibrėžimas ir neįtraukiamos veiklos
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra pagrindinis makroekonomikos rodiklis, išreiškiantis bendrą galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies teritorijoje per tam tikrą laikotarpį (paprastai metus), rinkos vertę. Į BVP įskaičiuojama tik galutinių produktų vertė, kad būtų išvengta tarpinių produktų vertės dvigubo įskaitymo. Į BVP neįtraukiama: ne rinkoje vykdoma veikla (pvz., namų šeimininkių darbas), nelegali veikla (šešėlinė ekonomika), naudotų prekių perpardavimas ir finansinės operacijos (pvz., akcijų pirkimas, transferiniai mokėjimai).
Bendrasis vidaus produktas (BVP)
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra pagrindinis makroekonomikos rodiklis, apibrėžiamas kaip visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies teritorijoje per tam tikrą laikotarpį (paprastai metus), rinkos vertė. Į BVP įskaičiuojama tik galutinė vertė, kad būtų išvengta daugkartinio tarpinių produktų vertės įskaitymo.
BVP apibrėžimas
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra pagrindinis makroekonomikos rodiklis, rodantis visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai metus), rinkos vertę. Į BVP įtraukiama tik galutiniam vartojimui skirta produkcija, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Pavyzdžiui, BVP sudaro tik galutinė duonos ar automobilių vertė, o ne tarpinės žaliavos, tokios kaip miltai ar metalas.
BVP apskaičiavimas išlaidų metodu
Išlaidų metodu BVP apskaičiuojamas sumuojant visas išlaidas, skirtas šalies viduje pagamintoms baigtinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti per metus. Šios išlaidos skirstomos į keturias kategorijas: namų ūkių vartojimo išlaidos (C), verslo investicijos (I), vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms (G) bei grynasis eksportas (X - M), kuris yra eksporto (X) ir importo (M) skirtumas.
BVP apskaičiavimas: pajamų ir išlaidų metodai
BVP galima apskaičiuoti dviem pagrindiniais metodais, kurie teoriškai duoda tą patį rezultatą:
  1. Pajamų metodas: Sumuojamos visos pajamos, gautos už gamybos veiksnių panaudojimą (darbo užmokestis, renta, palūkanos, pelnas), pridedant netiesioginius mokesčius ir amortizaciją bei atimant subsidijas.
  2. Išlaidų metodas: Sumuojamos visos galutinių prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos: namų ūkių vartojimo išlaidos (C), verslo investicijos (I), vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms (G) bei grynasis eksportas (eksporto (X) ir importo (M) skirtumas). Pagrindinė formulė: \(BVP = C + I + G + (X - M)\).
BVP apskaičiavimas pajamų metodu
Pajamų metodu BVP apskaičiuojamas sumuojant visas pajamas, gautas už šalies viduje per metus sukurtas prekes ir paslaugas. Pagrindinės pajamų rūšys yra darbo užmokestis, nuomos pajamos, palūkanų pajamos ir įmonių pelnas. Prie šios sumos pridedamas nusidėvėjimas ir netiesioginiai mokesčiai, atimant subsidijas.
BVP skaičiavimo metodai
BVP galima apskaičiuoti dviem pagrindiniais metodais: pajamų ir išlaidų. Pajamų metodas sumuoja visas pajamas, gautas gamybos veiksnių savininkų (darbo užmokestis, renta, palūkanos, pelnas), pridedant netiesioginius mokesčius ir nusidėvėjimą bei atimant subsidijas. Išlaidų metodas sumuoja visas išlaidas galutinėms prekėms ir paslaugoms: namų ūkių vartojimo išlaidas (C), verslo investicijas (I), vyriausybės išlaidas prekėms ir paslaugoms (G) ir grynąjį eksportą (X-M). Abu metodai teoriškai turėtų duoti tą patį BVP rezultatą.
BVP vienam gyventojui ir bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
BVP vienam gyventojui gaunamas padalijus šalies BVP iš gyventojų skaičiaus. Tai apytikslis vidutinio gyvenimo lygio matas, naudojamas šalių palyginimui, tačiau jis neatskleidžia pajamų pasiskirstymo, prekių kokybės ar neapskaitomos ekonomikos. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) matuoja bendrą vertę, sukurtą šalies piliečių ir jų valdomų įmonių, nepriklausomai nuo gamybos vietos (šalyje ar užsienyje). Skirtingai nei BVP, kuris matuoja vertę, sukurtą šalies teritorijoje (įskaitant užsienio įmones šalyje), BNP fokusojasi į nacionalinę nuosavybę.
BVP vienam gyventojui ir BNP
BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas BVP padalijus iš šalies gyventojų skaičiaus. Šis rodiklis parodo vidutinį ekonominės gerovės lygį šalyje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) skiriasi nuo BVP tuo, kad jis matuoja visų šaliai priklausančių gamybos išteklių sukurtą vertę, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties. BVP matuoja vertę, sukurtą šalies viduje.
BVP vienam gyventojui ir jo trūkumai
BVP vienam gyventojui gaunamas padalijus šalies BVP iš gyventojų skaičiaus. Jis dažnai naudojamas kaip vidutinio gyvenimo lygio rodiklis, leidžiantis palyginti šalis. Tačiau BVP kaip gerovės matas turi trūkumų: jis neparodo pajamų pasiskirstymo, neįvertina neapmokamo darbo, laisvalaikio, aplinkos būklės ar šešėlinės ekonomikos.
Nominalusis ir realusis BVP
Nominalusis BVP apskaičiuojamas naudojant einamųjų metų kainas, o realusis BVP – naudojant bazinių metų kainas. Tai leidžia atskirti BVP augimą, kurį lemia padidėjęs prekių ir paslaugų kiekis (realusis augimas), nuo augimo, kurį lemia kainų kilimas (infliacija). BVP defliatorius yra kainų indeksas, kuris matuoja bendrą kainų lygio pokytį ekonomikoje ir apskaičiuojamas kaip nominaliojo BVP ir realiojo BVP santykis, padaugintas iš 100.
Nominalusis ir realusis BVP bei BVP defliatorius
BVP pokyčius lemia tiek gamybos apimties, tiek kainų pokyčiai. Šiems veiksniams atskirti naudojami nominalusis ir realusis BVP. Nominalusis BVP apskaičiuojamas naudojant einamąsias kainas, atspindint produkcijos vertę dabartinėmis kainomis. Realusis BVP apskaičiuojamas naudojant pastovias (bazinių metų) kainas, parodant fizinės prekių ir paslaugų apimties pokytį, eliminuojant kainų įtaką. BVP defliatorius yra kainų indeksas, matuojantis bendrą kainų lygio pokytį ekonomikoje. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: \(BVP defliatorius = (Nominalusis BVP / Realusis BVP) * 100\).
Nominalusis ir realusis BVP, BVP defliatorius
Nominalusis BVP matuoja prekių ir paslaugų vertę einamosiomis kainomis. Realusis BVP matuoja prekių ir paslaugų vertę pastoviomis (bazinių metų) kainomis, taip pašalinant kainų pokyčių įtaką ir parodant tik pagamintos produkcijos kiekio (apimties) pokytį. BVP defliatorius yra kainų indeksas, gaunamas padalijus nominalųjį BVP iš realiojo BVP ir padauginus iš 100; jis rodo bendrą kainų lygio pokytį ekonomikoje.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com