Judantys žemynai

Šioje temoje nagrinėjama Alfredo Vėgenerio žemynų dreifo teorija, paaiškinanti, kaip žemynai juda litosferos plokščių dėka. Sužinoma, kad Žemės pluta sudaryta iš plokščių, kurios lėtai juda, veikiamos vidinių Žemės jėgų. Šis judėjimas lemia žemynų formavimąsi, kalnų susidarymą, ugnikalnių išsiveržimus ir žemės drebėjimus.

Žemės plutos kaita: litosferos plokščių tektonika
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtino Alfredo Vėgenerio žemynų dreifo teoriją. Dabar žinoma, kad Žemės pluta susideda iš kelių didelių litosferos plokščių, kurios plūduriuoja ant astenosferos (mantijos dalies). Šios plokštės, veikiamos konvekcinių srautų mantijoje, nuolat juda. Per pastaruosius 200 milijonų metų Žemės paviršius smarkiai pasikeitė – suskilo buvęs superkontinentas, susiformavo dabartiniai žemynai ir Atlanto vandenynas. Plokštės juda vidutiniškai 2,5 cm per metus.
Žemynų dreifas: žemynų judėjimo idėja
Alfredas Vėgeneris, stebėdamas pasaulio žemėlapį, 1911 m. pastebėjo Pietų Amerikos rytų ir Afrikos vakarų pakrančių kontūrų atitikimą. 1912 m. jis pristatė teoriją, kad šie žemynai kadaise buvo susijungę į vieną superkontinentą. Šią idėją jis grindė geologiniais ir paleontologiniais įrodymais - to paties tipo uolienų ir fosilijų radimu abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Vėgeneris pavadino šį reiškinį žemynų dreifu, teigdamas, kad superkontinentas suskilo, o jo dalys atitolo viena nuo kitos. Tačiau jis negalėjo paaiškinti žemynų judėjimo mechanizmo, todėl jo teorija iš pradžių buvo atmesta.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com