Tirpalai. Tirpumas

Šioje temoje aptariama Avogadro dėsnis, skirtumas tarp dujų ir garų, bei kaip apskaičiuoti dujų molinę masę. Taip pat susipažįstama su tirpalų rūšimis, tirpumo sąvoka, veiksnių įtaka tirpumui ir medžiagų tirpimo proceso energetika.

Avogadro dėsnis ir garai
Avogadro dėsnis teigia, kad vienodi dujų tūriai, esant vienodai temperatūrai ir slėgiui, turi vienodą molekulių skaičių. Garai – tai dujinė medžiaga, kuri kambario temperatūroje yra pusiausvyroje su skysta ar kieta tos pačios medžiagos forma. Mendelejevo-Klapeirono lygtis garams taikoma tik esant labai mažiems slėgiams. Paprastai tariant, vienas molis dujų ar garų (standartinėmis sąlygomis) užima 22,41 litro tūrį. Dujų molinė masė gali būti apskaičiuojama naudojant Mendelejevo-Klapeirono lygtį arba remiantis dujų tankiu ar santykiniu tankiu.
Dujų tirpumo priklausomybė
Dujų tirpumas skysčiuose priklauso nuo keleto veiksnių: dujų ir tirpiklio prigimties (svarbus poliškumas), temperatūros (tirpumas mažėja, temperatūrai kylant), slėgio (tirpumas didėja, slėgiui augant) ir cheminių reakcijų tarp dujų ir tirpiklio. Jeigu dujos chemiškai reaguoja su tirpikliu, jų tirpumas būna labai didelis. Skysčiai, kurių molekulių poliškumas yra panašus, paprastai maišosi tarpusavyje bet kokiu santykiu. Tuo tarpu skysčiai, kurių poliškumas labai skiriasi, dažniausiai nesimaišo, tačiau gali ribotai tirpti vienas kitame.
Kristalohidratai
Kristalohidratai – tai kristalinės formos medžiagos, turinčios savo struktūroje kristalizacinio vandens. Jų cheminėse formulėse vandens molekulių skaičius nurodomas naudojant daugybos ženklą. Kaitinant, kristalohidratai praranda kristalizacinį vandenį, o tai dažnai lemia ir druskos spalvos pasikeitimą.
Sotieji, nesotieji ir persotintieji tirpalai
Priklausomai nuo ištirpusios medžiagos kiekio, lyginant su maksimalia galima ištirpinti mase, tirpalai skirstomi į sočiuosius, nesočiuosius ir persotintuosius. Sotusis tirpalas yra toks, kuriame yra didžiausias galimas ištirpusios medžiagos kiekis tam tikroje temperatūroje. Nesotiajame tirpale dar yra galimybė ištirpinti papildomą medžiagos kiekį. Persotintasis tirpalas pasižymi tuo, kad jame yra daugiau ištirpusios medžiagos, nei įprastai gali būti sočiajame tirpale toje pačioje temperatūroje, todėl jis yra laikomas nestabiliu.
Tirpalai ir tirpumas
Tirpalai yra vienalytės sistemos, sudarytos iš tirpiklio ir jame ištirpusios medžiagos (tirpinio). Tirpalai gali būti skysti arba kieti. Jei tirpalą sudaro du skysčiai, tirpikliu laikomas tas, kurio yra daugiau, išskyrus vandenį – jis visada laikomas tirpikliu. Tirpalai klasifikuojami į koncentruotus (didelė tirpinio koncentracija) ir praskiestus (maža tirpinio koncentracija). Praskiestuose tirpaluose tirpinio jonai ar molekulės apsupamos vandens molekulėmis, sudarydamos hidratuotas daleles. Tirpumas apibūdina medžiagos gebėjimą ištirpti tam tikrame tirpiklio kiekyje ir dažniausiai išreiškiamas gramais, ištirpusiais 100 g tirpiklio. Pagal tirpumą medžiagos skirstomos į labai tirpias, mažai tirpias ir netirpias.
Tirpimo proceso energetika
Medžiagų tirpimas apima tiek fizikinius, tiek cheminius procesus. Kai medžiaga tirpsta, energija yra sunaudojama kristalinės gardelės struktūrai suardyti (endoterminis etapas). Tačiau, kai ištirpusios dalelės sąveikauja su tirpiklio molekulėmis, energija yra išskiriama (egzoterminis etapas). Galutinis energijos pokytis tirpimo metu priklauso nuo šių dviejų etapų energijos balansų. Ištirpusios kalcio ir magnio druskos yra pagrindinė vandens kietumo priežastis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com