Vandens tarša

Šioje temoje nagrinėjama vandenynų rūgštėjimo problema, prekyba taršos leidimais ir vandens tarša. Taip pat aptariamas trąšų poveikis vandens ekosistemoms, azoto išsiskyrimas iš gyvulininkystės, nuotekų valymas ir pramoninių atliekų panaudojimas. Galiausiai, sužinoma apie įvairių teršalų poveikį aplinkai ir būdus, kaip mažinti jų keliamą žalą.

Azoto išsiskyrimas iš gyvulininkystės
Gyvulininkystės fermos, ypač kiaulių, išskiria didelius kiekius azoto. Srutose (skystame mėšle) esantis amonio jonas (\(NH_4^+\)) virsta amoniaku (\(NH_3\)). Amoniakas ore reaguoja ir sudaro amonio nitrato (\(NH_4NO_3\)) ar amonio sulfato (\((NH_4)_2SO_4\)) mikrodaleles. Šios dalelės gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ir chroniškas bronchitas. Azoto emisiją galima sumažinti į srutas dedant ceolito.
Nuotekų valymas
Daugumoje Lietuvos miestų nuotekos valomos dviem etapais: mechaniniu (nuotekų nusodinimas arba filtravimas) ir biologiniu (naudojant mikroorganizmus). Kai kurioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, maisto pramonei ir galvanotechnikai, reikalingas ir trečias – cheminio valymo – etapas. Kauno nuotekų valymo įrenginiai, naudojantys mechaninį ir cheminį valymą, ženkliai sumažino Nemuno taršą.
Pramoninių atliekų panaudojimas
Kai kurios pramoninės atliekos, pvz., maisto pramonės mėsos atliekos (MA) ir nuotekų valymo dumblas (NVD), gali būti panaudojamos kaip trąšos. Tyrimai rodo, kad MA ir NVD mišinys santykiu \(1:3\) yra tinkamas tręšimui, ypač rūgščioms dirvoms, nes jame gausu azoto ir fosforo, o sunkiųjų metalų koncentracijos neviršija leistinų normų. Chemiškai nevalytos galvanotechnikos įmonių nuotekos ir chemijos laboratorijų panaudoti reagentai (išskyrus halogenintus tirpiklius) surenkami ir sudeginami statybinių medžiagų pramonės įmonėse.
Prekyba taršos leidimais
Europos Sąjungoje (ES) veikia prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistema, skirta mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., \(CO_2\)) išmetimą. Įmonės gauna arba perka leidimus, kurių kiekvienas atitinka vieną toną išmetamo \(CO_2\). Neišnaudotus leidimus įmonės gali parduoti kitoms. Gautos lėšos turi būti investuojamos į energijos efektyvumo didinimą. Lietuvoje įstatymai įpareigoja įmones investuoti visas už ATL pardavimą gautas lėšas į taršos mažinimą. Nesilaikantys įstatymo baudžiami.
Trąšų poveikis vandens ekosistemoms
Lietus išplauna trąšas iš dirvožemio į vandens telkinius. Trąšose esantys nitratai ir fosfatai skatina dumblių ir vandens augalų augimą, o tai sukelia deguonies trūkumą ir vandens gyvūnų žūtį. Šis procesas vadinamas eutrofikacija – ekosistemos kitimu dėl cheminių maisto medžiagų pertekliaus. Lietuva yra įsipareigojusi mažinti azoto ir fosforo nuotėkį į Baltijos jūrą.
Vandens tarša
Vandens tarša – tai būklė, kai vandenyje yra per mažai deguonies arba per daug teršalų. Pagrindiniai vandens teršalai yra nevalytos nuotekos, trąšos ir jų gamybos atliekos, naftos produktai, plovikliai ir pramonės atliekos.
Vandenynų rūgštingumo didėjimas
Pasaulio vandenynai sugeria anglies dioksidą (\(CO_2\)), kuris išsiskiria deginant kurą. Didėjantis \(CO_2\) kiekis didina vandenynų rūgštingumą. Nors giliuosiuose vandenyno sluoksniuose rūgštingumas išliko beveik nepakitęs, viršutinis 700 m sluoksnis per pastaruosius 15 metų parūgštėjo vidutiniškai 0,025 \(pH\) vieneto. Šis rūgštingumo didėjimas kelia grėsmę jūrų gyvūnams, nes trukdo kalcio karbonato kriauklėms susidaryti ir gali jas tirpdyti.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com