Ausies būgnelio veikimo principą galima iliustruoti paprastu eksperimentu. Petri lėkštelę aptraukus įtempta maistine plėvele ir ant jos pabėrus cukraus, stipriai suplojus virš lėkštelės, galima stebėti, kaip cukraus kristalai reaguoja į plojimą. Šiame modelyje plėvelė atitinka ausies būgnelį, o cukrus padeda pamatyti plėvelės virpėjimą. Plojimas sukelia garso bangas, kurios virpina plėvelę, imituodamos būgnelio reakciją į garsą.

Aplinkoje sklindantys garsai yra virpančių kūnų sukelti oro dalelių tankėjimai ir retėjimai, formuojantys garso bangas. Šios bangos pasiekia ausis, kurios yra sudėtingas jutimo organas, paverčiantis garso virpesius nerviniais impulsais.

Gestų kalba yra vizuali komunikacijos forma, kurioje žodžiai ir frazės išreiškiamos rankų judesiais, kūno padėtimi ir veido išraiška (mimika). Kiekviena šalis turi savo gestų kalbą, o vardai ir pavardės dažniausiai rodomi atskirais gestais, atitinkančiais abėcėlės raides.

Išorinė ausies dalis, kaušelis, yra tik dalis sudėtingos sistemos. Kitos ausies dalys, esančios kaukolėje, atlieka lemiamą vaidmenį paverčiant garso bangas į suvokiamą garsą. Garso bangos, pasiekusios ausies kaušelį, keliauja klausomąja landa iki būgnelio. Būgnelio virpesiai perduodami klausomiesiems kauleliams, o iš jų – į sraigę. Sraigėje esantys klausos receptoriai, reaguodami į virpesius, sukuria nervinius impulsus. Šie impulsai klausos nervu keliauja į galvos smegenis, kur ir susidaro klausos pojūtis. Klausa leidžia mums ne tik girdėti, bet ir išvengti pavojų, pavyzdžiui, girdint artėjančio automobilio garsą. Garso bangų sukeltus virpesius galima vizualizuoti, pvz., ant įtemptos plėvelės pabėrus cukraus ir suplojus, cukraus kristalai juda.

Klausos pojūtis yra esminis žmogaus gyvenimo aspektas, leidžiantis suvokti aplinkos garsus ir komunikuoti. Informacija gali būti perduodama konfidencialiai naudojant tylų kalbėjimą ar šnabždėjimą, pabrėžiant klausos svarbą įvairiose situacijose.

Klausos pablogėjimą gali sukelti ausų sieros kaupimasis klausomojoje landoje. Nors ausų siera apsaugo būgnelį nuo dulkių ir mikroorganizmų, jos perteklius gali pakenkti. Dažniausiai siera pasišalina savaime prausiantis, todėl papildomos valymo priemonės, pvz., ausų krapštukai, nėra būtinos ir gali net pakenkti, stumdami sierą gilyn. Triukšmas – bet koks nepageidaujamas garsas, neigiamai veikiantis sveikatą. Jis gali būti stiprus (pvz., motociklo garsas) arba daugybė garsų vienu metu (pvz., šurmulys). Triukšmas, viršijantis 75 dB, laikomas kenksmingu. Nuolatinis buvimas triukšmingoje aplinkoje gali sukelti galvos skausmą, nerimą, miego sutrikimus, o labai stiprus triukšmas – spengimą ausyse ir klausos sutrikimus. Vaikų ir paauglių klausa yra jautresnė triukšmui.

Siekiant apsaugoti klausą, rekomenduojama vengti ilgalaikio buvimo triukšmingoje aplinkoje, riboti ausinių naudojimą, tyliau klausytis muzikos, kalbėti tylesniu balsu ir reguliariai pabūti tylioje aplinkoje.