Atomai jungiasi vieni su kitais, formuodami cheminius junginius. Šis procesas priklauso nuo atomų valentinių elektronų skaičiaus ir jų elektrinio neigiamumo. Gilberto Niutono Luiso sukurta cheminio ryšio teorija teigia, kad cheminiai ryšiai susidaro dėl valentinių elektronų sąveikos (elektronų perėjimo arba dalijimosi), o atomai (išskyrus vandenilį) siekia turėti 8 elektronus išoriniame sluoksnyje (oktetą). Vandenilis siekia 2 elektronų.

Elektrinis neigiamumas yra atomo branduolio savybė pritraukti elektronus, dalyvaujančius cheminio ryšio sudaryme. Lainas Polingas sukūrė santykinio elektrinio neigiamumo skalę (nuo 0,7 iki 4,0). Didžiausią elektrinį neigiamumą turi fluoras (4,0), mažiausią – francis (0,7).

Kriptonas (Kr) yra inertinės, bespalvės, bekvapės dujos, kurių elektrinis neigiamumas yra 3,0. Kriptonas inertiškas, tačiau gali sudaryti junginius su kitais elementais, pvz., fluoru.

Metališkasis ryšys susidaro tarp metalų atomų. Metalų atomų valentiniai elektronai tampa bendri ir laisvai juda visame metalo tūryje, sudarydami „elektronų jūrą“.