Diskusijos apie Pirmąjį pasaulinį karą išlieka aktualios dėl kelių priežasčių. Kai kurios valstybės siekia plėsti savo geopolitinę įtaką, vyksta civilizacijų ir politinių-ekonominių blokų konkurencija. Taip pat pastebimi informacinio karo ir propagandos požymiai, civilių gyventojų trauminės patirtys ir migracijos krizės. Karo įamžinimas mene ir istorinėje atmintyje taip pat skatina diskusijas.

Pirmasis pasaulinis karas – globalus ginkluotas konfliktas, vykęs 1914–1918 m., apėmęs daugelį pasaulio valstybių. Šis karas yra svarbus nagrinėjant jo priežastis, eigą, pasekmes, propagandos vaidmenį ir poveikį civilių gyventojų kasdieniam gyvenimui. Pirmojo pasaulinio karo istorija glaudžiai susijusi su istorijos ir geopolitikos sąveika, kurią formavo valstybių galia, tarptautiniai santykiai ir geografinė padėtis.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį, akcentavo būtinybę mokytis iš šio karo pamokų. Ji nurodė paraleles tarp to meto situacijos ir dabarties: geopolitinės ambicijos priešinamos tarptautinei teisei, bandoma griauti daugiašalę sistemą, traukiamasi iš svarbių susitarimų, stiprėja radikalizmas ir šovinizmas. Cheminio ginklo, panaudoto per Pirmąjį pasaulinį karą, naudojimas Sirijoje ir Europoje parodo, kad imperialistinės ambicijos ir geopolitinis cinizmas tebekelia grėsmę.

Pirmasis pasaulinis karas įvairiose šalyse buvo vadinamas skirtingai. Jungtinėje Karalystėje jis iš pradžių buvo vadinamas tiesiog karu, vėliau – Didžiuoju karu (dėl panašumo į Napoleono karus). Prancūzijoje taip pat įsitvirtino Didžiojo karo pavadinimas. Vokietijoje karas nuo pat pradžių buvo vadinamas Pasauliniu karu. XX amžiuje buvo ir daugiau konfliktų, kurie galėjo peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui, Kubos krizė ir Balkanų karinis konfliktas.