Gyvenimas mieste Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Šioje temoje nagrinėjamas miestų gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, apžvelgiant miestų įvairovę, Magdeburgo teisės suteiktus privalumus, amatininkų ir pirklių organizacijas (cechus, brolijas). Taip pat aptariama miestiečių kasdienybė, apranga, sveikata ir socialinė struktūra. Galiausiai, tekstas parodo, kad miestai buvo svarbūs valstybės centrai, bet LDK miestų tinklas buvo mažiau išvystytas nei Vakarų Europoje.

Brolijos ir cechai LDK miestuose
LDK miestiečiai jungėsi į brolijas pagal tautybę, tikėjimą ir profesiją. Turtingų miestiečių brolijos teikė socialinę paramą, stačiatikių brolijos išlaikė šventyklas, mokyklas, spaustuves. Amatininkai būrėsi į cechus, kurių veiklą reguliavo statutai. Cechai nustatė griežtą amato mokymosi tvarką ir draudė verstis amatu nepriklausantiems cechui. Norint tapti meistru, reikėjo keliauti ir mokytis kituose miestuose. Vilniuje veikė net elgetų cechas, turintis savo statutą. Cechų seniūnai rūpinosi narių elgesiu, teikė paramą ištikus nelaimei. Pirkliai jungėsi į gildijas ir brolijas.
Gatvės ir namai LDK miestuose
Prekybinės krautuvės, amatininkų dirbtuvės ir gyvenamieji namai dažnai buvo įrengti po vienu stogu. Gatvės dažniausiai buvo grįstos medžiu, vėliau – lauko akmenimis. Higienos sąlygos buvo prastos, gatvės buvo teršiamos gyvulių. Miestiečiai vandenį veždavo iš upių ir kitų vandens telkinių. Miestuose ir priemiesčiuose išsiskyrė didikų rūmai.
LDK miestų įvairovė
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), plečiantis prekybai ir augant gyventojų skaičiui, formavosi miestų tinklas. Šie gyvenvietės, tiek valstybinės, tiek privačios, tapo amatų ir prekybos centrais. Didesni miestai, kaip Vilnius, Gardinas ir Kaunas, gavo Magdeburgo teisę, suteikiančią savivaldą, prekybos ir amatų laisvę. Magdeburgo teisę turintys miestai turėjo savo simboliką (herbus, vėliavas, antspaudus) ir išskirtinį miestiečių statusą. Skirtingai nei Vakarų Europoje, LDK tik nedidelė dalis baudžiauninkų galėjo įgyti laisvę mieste. Miestus be savivaldos valdė bajorai, kurie konkuravo su miestiečiais. Savivaldžiuose miestuose egzistavo magistratui nepavaldžios teritorijos (bažnyčių, vienuolynų, didikų, žydų bendruomenių).
Magdeburgo miesto centras
Magdeburgo miesto centras buvo rotušė, kurioje posėdžiavo magistratas, buvo saugomas iždas, vyko teismo procesai ir buvo tvarkomi mokesčių reikalai. Šalia rotušės esančioje aikštėje vyko prekyba. Dėl dažno medinių pastatų išsidėstymo, miestus dažnai niokodavo gaisrai, todėl buvo įvestos griežtos priešgaisrinės taisyklės, įskaitant bokšto sargybą ir naktinį ugnies gesinimo laiką. Gatvės naktimis nebuvo apšviečiamos.
Miestiečių apranga ir gyvensena LDK
Turtingų miestiečių namai buvo panašūs į didikų rūmus, puošti baldais, skryniomis ir koklinėmis krosnimis. Neturtingieji sienas baltino kalkėmis. Pirkliai ir amatininkai dėvėjo renesansinius drabužius, puošėsi juostomis, grandinėmis, žiedais. Moterų apranga buvo įvairesnė, puošta perlais, diademomis. Turtingi miestiečiai savo aprangos puošnumu lenkė bajorus.
Miestiečių sveikata LDK
Dėl prastos higienos miestiečiai dažnai sirgo burnos ertmės ligomis. Dantų ėduonis ir infekcijos kėlė didelį skausmą. Neturtingesni žmonės, ypač moterys, dažniau kentėjo nuo dantų problemų. Archeologiniai tyrimai rodo smurto atvejus, nors vėlesniais amžiais traumų sumažėjo. Pasitaikydavo eismo įvykių ir raupsų atvejų. Vidutinė gyvenimo trukmė buvo apie trisdešimt metų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com