Respublikai grėsmę keliančios kaimynės

Šioje temoje nagrinėjamos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) silpnėjimo priežastys XVIII amžiuje, įskaitant vidaus problemas ir stiprėjančių kaimyninių valstybių – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos – įtaką. Apžvelgiamos šių valstybių reformos, karinė galia ir kišimasis į ATR vidaus reikalus. Galiausiai parodoma, kaip ATR tapo priklausoma nuo šių galingų kaimynių.

Abiejų Tautų Respublikos nuosmukis XVIII a.
XVIII amžiuje Abiejų Tautų Respublika (ATR) patyrė gilų politinį ir karinį nuosmukį. Pagrindinės priežastys buvo silpna centrinė valdžia, bajorų piktnaudžiavimas liberum veto teise, neefektyvi įstatymų leidyba ir nuolatiniai karai. Šalia stiprėjo absoliutinės monarchijos – Rusija, Prūsija ir Austrija, kurios vykdė reformas, stiprinančias jų karinę galią ir įtaką regione.
Abiejų Tautų Respublikos priklausomybė nuo kaimynių
Nuo Augusto II valdymo ATR vis labiau pateko į kaimyninių valstybių, ypač Rusijos, įtaką. Dalyvavimas Šiaurės kare susilpnino ATR, o Rusija ėmė kištis į jos vidaus reikalus, neleisdama vykdyti reformų. 1717 m. Nebylusis Seimas, kuriame Rusijos kariuomenės apsupti bajorai patvirtino caro Petro I reikalavimus, parodė ATR suvereniteto praradimą. ATR kariuomenė buvo sumažinta. 1732 m. Austrija, Rusija ir Prūsija susitarė dėl bendro kandidato į ATR sostą.
Apšviestasis absoliutizmas Austrijos imperijoje
Austrijos imperija, valdoma Habsburgų dinastijos, XVIII a. taip pat stiprino savo pozicijas. Imperatorės Marijos Teresės ir jos įpėdinio Juozapo II laikais buvo vykdomos reformos, grindžiamos apšviestojo absoliutizmo principais. Buvo stiprinama valstybės administracija, teisė, finansai, gerinama švietimo sistema, sulygintos katalikų ir protestantų teisės. Sustiprinta kariuomenė leido Austrijai tapti viena stipriausių Europos valstybių.
Despotinė Rusijos imperijos modernizacija
XVII a. pabaigoje Rusijos caras Petras I vykdė radikalias reformas, siekdamas modernizuoti valstybę. Jis stiprino centrinę valdžią, kūrė valdininkiją, plėtojo kultūrą ir švietimą, steigė mokyklas, įkūrė Mokslų akademiją. Tačiau reformos buvo vykdomos prievarta, o pasipriešinimas žiauriai malšinamas. Po pergalės Šiaurės kare Petras I pasiskelbė imperatoriumi, o Rusija tapo reikšminga Europos galia.
Kaimyninių valstybių įtaka Abiejų Tautų Respublikai
Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijos, kurių herbuose buvo vaizduojami juodieji ereliai, vis labiau kišosi į ATR vidaus reikalus. Jos įtakojo valdovų rinkimus, Seimo darbą ir naudojo ATR teritoriją savo kariuomenėms judėti. Dėl to smuko ATR ūkis, nyko miestai. Didelė dalis bajorijos nesuprato grėsmės ir manė, kad silpna Respublika yra saugi.
Prūsijos karalystės militarizacija
Prūsijos karalystė, kilusi iš Kryžiuočių ordino valstybės, XVIII a. tapo viena stipriausių Vokietijos valstybių. Frydricho II Didžiojo valdymo metu buvo vykdoma efektyvi finansų politika, stiprinama centralizuota valdžia ir, svarbiausia, kariuomenė. Prūsija tapo militaristine valstybe, kurioje kariuomenė užėmė išskirtinę vietą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com