SQL log

  | Savybė | Aprašymas |
  | :------ | :---------- |
  | **Požeminis vanduo** | Įvairovė, reikšmė, rūšys pagal kilmę, slūgsojimo sąlygas (gruntinis, tarpsluoksninis, artezinis), gylį, ištirpusių druskų kiekį (mineralizaciją; gėlas, mineralizuotas, mineralinis), temperatūrą (šaltas, terminis). Gruntinio vandens lygio svyravimai. Artezinio vandens slūgsojimas, slėgis ir naudojimas (arteziniai šuliniai). Požeminio vandens kaupimasis vandeninguosiuose sluoksniuose (vandensparose). Terminiai vandenys ir jų panaudojimas (pvz., geoterminė energija). |
  | **Upės** | Sudedamosios dalys (ištaka, vaga, žiotys, slėnis, salpa, intakai), upynas, baseinas, vandenskyra. Mitybos šaltiniai (lietūs, sniegas, ledynai, požeminis vanduo). Nuotėkis, debitas ir vandens lygio kitimo (režimo) ypatumai (potvyniai, poplūdžiai). Reikšmė gamtai ir žmonėms. Žmogaus ūkinės veiklos įtaka (tiesinimas, užtvankos, tarša). Nuotėkio skirtumai (pvz., Nilas ir Amazonė). Upės darbas: erozija (giluminė, šoninė), nešmenų pernešimas ir akumuliacija (sąnašų kaupimasis). Susidarančios reljefo formos (V ir U formos slėniai, tarpekliai, kanjonai, meandros, senvagės, slenksčiai, kriokliai, deltos, estuarijos). |
  | **Ežerai** | Ežerų dubenų kilmė (tektoniniai, ledyniniai, vulkaniniai, liekaniniai, upiniai/senvaginiai, karstinės kilmės, užtvenktiniai/dirbtiniai). Tipai pagal vandens balansą (nuotakūs ir nenuotakūs) ir druskingumą (gėli ir druskingi/mineraliniai). Ežerų ilgaamžiškumas ir raida (pelkėjimas, eutrofikacija). Sąsajos su klimatu. Didžiausi, giliausi, druskingiausi pasaulio ežerai. |
  | **Dirbtiniai vandens telkiniai** | Rūšys (kanalai, tvenkiniai, vandens saugyklos/mariios). Įrengimo priežastys (laivyba, drėkinimas, energetika, vandens tiekimas, rekreacija, žuvininkystė). Teigiamas ir neigiamas poveikis aplinkai (pvz., potvynių reguliavimas vs ekosistemų keitimas, užtvindymas). Didžiausios pasaulio vandens saugyklos. |
  | **Pelkės** | Pelkių susidarymas (užželiant ežerams, sausumos plotuose susilaikant drėgmei). Tipai pagal mitybą ir augaliją (aukštapelkės, žemapelkės, tarpinio tipo pelkės). Skirtumai (vandens šaltinis, $$pH$$, augalija). Reikšmė gamtai (biologinė įvairovė, vandens ciklas) ir žmonėms (durpių gavyba, uogavimas). Durpių susidarymas ir panaudojimas. Vyraujantis tipas Lietuvoje (daugiausia žemapelkės, tačiau gausu ir vertingų aukštapelkių). |
  | **Sausumos vandenų naudojimas ir tarša** | Tiesioginis (gėrimas, buitinės reikmės, pramonė, žemės ūkis – drėkinimas) ir netiesioginis (hidroenergetika, rekreacija, transportas, žuvininkystė) naudojimas. Daugiausiai vandens sunaudojančios ūkio šakos (žemės ūkis, pramonė). Taršos šaltiniai (pramonės įmonės, žemės ūkis, komunaliniai vandenys, transportas). Teršalai (organiniai, neorganiniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai). Vandens valymo įrenginiai. Vandens kokybės gerinimo priemonės ir tausojimas. Eutrofikacija kaip taršos pasekmė. |
  
  ##### Upės elementai
  
  | Elementas | Aprašymas |
  | :---------- | :---------- |
  | **Ištaka** | Upės pradžios vieta (pvz., šaltinis, pelkė, ežeras, ledynas). |
  | **Žiotys** | Vieta, kur upė įteka į kitą vandens telkinį (jūrą, ežerą, kitą upę). Gali būti delta arba estuarija. |
  | **Intakas** | Upė ar upelis, įtekantis į kitą, paprastai didesnę, upę (pagrindinę upę). |
  | **Vaga** | Žemiausia, įgilinta upės slėnio dalis, kuria nuolat arba periodiškai teka vanduo. |
  | **Slėnis** | Upės išgraužta (erozinė) reljefo forma; pailga įduba, kurios dugnu teka upė. |
  | **Salpa** | Artimiausia prie vagos, plokščia slėnio dalis, periodiškai užliejama per potvynius ar poplūdžius. |
  | **Terasa** | Aukščiau salpos esanti buvusio slėnio dugno liekana, plokščia pakopa upės slėnio šlaite. |
  | **Baseinas** | Teritorija, iš kurios visa upė su savo intakais (upynas) surenka paviršinį ir požeminį vandenį. |
  | **Vandenskyra** | Riba (dažniausiai einanti per aukštumas), skirianti gretimus upių baseinus. |
  | **Upynas** | Pagrindinė upė su visais jos intakais (kairiaisiais ir dešiniaisiais). |
  | **Upės nuolydis** | Upės vagos aukščio skirtumas tarp dviejų taškų (pvz., ištakų ir žiočių), padalytas iš atstumo tarp tų taškų (matuojamas metrais kilometre ($$m/km$$) arba promilėmis ($$‰$$)). |
  | **Upės debitas** | Vandens kiekis (tūris), pratekantis per upės vagos skerspjūvį per laiko vienetą (paprastai matuojamas kubiniais metrais per sekundę, $$m³/s$$). |
  | **Upės režimas** | Reguliarus upės vandens lygio, debito, temperatūros ir kitų hidrologinių charakteristikų kitimas per metus, priklausantis nuo mitybos šaltinių ir klimato. |
  | **Potvynis** | Staigus, trumpalaikis, dažnai neperiodinis vandens lygio pakilimas upėje, paprastai sukeltas smarkių liūčių ar staigaus sniego tirpimo. |
  | **Poplūdis** | Ilgesnį laiką trunkantis, dažnai sezoninis (pvz., pavasario) vandens lygio pakilimas upėje, paprastai dėl sniego tirpsmo ar ilgalaikių lietingų periodų. |
  | **Senvagė** | Upės palikta, nebetekama senoji vagos dalis, dažnai virtusi ežerėliu ar pelke. |
  | **Meandra** | Upės vagos vingis, susidaręs lygumose dėl šoninės erozijos ir akumuliacijos. |
  | **Delta** | Upės žiotyse susidariusi šakota sąnašų lyguma, kai upė įteka į ramų vandens telkinį (ežerą, jūrą). |
  | **Estuarija** | Piltuvo formos, į jūros pusę platėjančios upės žiotys, veikiamos potvynių ir atoslūgių. |
  
  ##### Ežerų klasifikacija
  
  | Ežerų tipas | Aprašymas |
  | :------------ | :---------- |
  | **Pagal kilmę** | Ežerai, susidarę skirtingais geologiniais procesais: **tektoniniai** (Žemės plutos įdubose, lūžiuose, pvz., Baikalas), **ledyniniai** (ledyno suformuotose daubose: rininiuose, guoliniuose, evorsiniuose ir kt., pvz., Didieji ežerai, dauguma Lietuvos ežerų), **vulkaniniai** (ugnikalnių krateriuose – kalderose, pvz., Kraterio ežeras), **liekaniniai** (atsiskyrę nuo buvusių jūrų ar didesnių ežerų, pvz., Kaspijos jūra), **upiniai (senvaginiai)** (upės paliktose senvagėse), **karstiniai** (tirpstančių uolienų (gipso, klinties) įgriuvose, pvz., Biržų rajono ežerėliai), **užtvenktiniai** (natūralūs – kalnų nuošliaužų, lavos srautų užtvenkti; dirbtiniai – tvenkiniai, marios). |
  | **Pagal nuotėkį** | **Nuotakūs** (iš ežero išteka upė ar upelis, vandens perteklius nuteka), **nenuotakūs** (upė neišteka, vanduo išgaruoja arba susigeria į gruntą). |
  | **Pagal druskingumą** | **Gėli** (mineralizacija iki 1 g/l arba 1‰), **druskingi** (mineralizacija viršija 1 g/l arba 1‰; gali būti sūrūs arba labai sūrūs). |
  | **Pagal maistingumą (trofiškumą)** | **Oligotrofiniai** (mažai maisto medžiagų, skaidrūs, gilūs), **mezotrofiniai** (vidutinio maistingumo), **eutrofiniai** (daug maisto medžiagų, dumbluoti, „žydintys“), **distrofiniai** (rūgštūs, pelkėti, su daug organinių medžiagų). |
  
  ##### Pelkių tipai
  
  | Pelkės tipas | Aprašymas |
  | :------------- | :---------- |
  | **Aukštapelkė** | Maitinasi tik krituliais (ombrotrofinė), mineralinių medžiagų mažai, terpė rūgšti ($$pH$$ < 4.5), kaupiasi kiminų durpės, būdinga skurdi augalija (kiminai, spanguolės, gailiai, skurdžios pušaitės). Dažnai išgaubtu paviršiumi. |
  | **Žemapelkė** | Maitinasi mineralingu gruntiniu vandeniu (minerotrofinė), terpė neutrali arba šarminė ($$pH$$ > 5.5), augalija įvairi ir vešli (viksvos, nendrės, alksniai, beržai), kaupiasi žolinės, medienos durpės. Dažniausiai plokščiu arba įgaubtu paviršiumi. |
  | **Tarpinė pelkė** | Turi abiejų tipų bruožų, mityba mišri (krituliai ir gruntinis vanduo). $$pH$$ ir augalija tarpiniai tarp aukštapelkės ir žemapelkės. |
  
  ##### Vandens tipai
  
  | Vandens tipas | Aprašymas |
  | :-------------- | :---------- |
  | **Gruntinis vanduo** | Arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo, slūgsantis virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio (vandensparos). Jo lygis svyruoja priklausomai nuo kritulių. |
  | **Tarpsluoksninis vanduo** | Požeminis vanduo, slūgsantis tarp dviejų vandeniui nelaidžių sluoksnių. Gali būti spūdinis (artezinis) arba nespūdinis. |
  | **Artezinis vanduo** | Spūdinis tarpsluoksninis vanduo, kurio hidrostatinis slėgis yra didesnis už atmosferos slėgį. Pragręžus viršutinį nelaidų sluoksnį, vanduo savaime kyla į viršų (artezinis šulinys). |
  | **Mineralinis vanduo** | Požeminis vanduo, turintis didesnį kiekį ištirpusių mineralinių druskų ir (arba) specifinių komponentų (pvz., jodo, bromo, geležies), pasižymintis gydomosiomis savybėmis. Mineralizacija paprastai didesnė nei 1 g/l. |
  | **Terminis vanduo** | Požeminis vanduo, kurio temperatūra yra aukštesnė už vidutinę metinę oro temperatūrą toje vietovėje (Lietuvoje – aukštesnė nei +20 °C). Gali būti naudojamas geoterminei energijai. |
  | **Vandenspara** | Vandeniui laidus ir poringas uolienų sluoksnis (pvz., smėlis, žvyras, smiltainis), prisotintas požeminio vandens ir galintis jį atiduoti (pvz., į šulinius, gręžinius). |
  | **Infiltracija** | Vandens (kritulių, tirpsmo) skverbimasis nuo žemės paviršiaus į gilesnius dirvožemio ir uolienų sluoksnius. |
  | **Irigacija** | Dirbtinis žemės ūkio naudmenų drėkinimas vandeniu iš upių, ežerų, tvenkinių ar požeminių šaltinių. |
  | **Eutrofikacija** | Vandens telkinio (ypač ežero) „senėjimo“ procesas, kai dėl per didelio biogeninių medžiagų (ypač azoto ir fosforo junginių) patekimo suintensyvėja dumblių ir kitų vandens augalų augimas („vandens žydėjimas“), mažėja vandens skaidrumas ir deguonies kiekis gilesniuose sluoksniuose. |
  
  ##### Sąvokų skirtumai
  
  | Sąvokų pora | Paaiškinimas |
  | :----------- | :------------ |
  | **Mineralinis ir terminis vanduo** | **Mineralinis** vanduo apibūdinamas pagal didelį ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį (> 1 g/l), o **terminis** – pagal aukštesnę nei aplinkos temperatūrą (> +20 °C Lietuvoje). Vanduo gali būti ir mineralinis, ir terminis tuo pačiu metu, bet tai nėra taisyklė (pvz., gali būti gėlas terminis vanduo arba šaltas mineralinis vanduo). |
  | **Kanalas ir tvenkinys** | **Kanalas** yra dirbtinė atvira vandens vaga, iškasta laivybai, drėkinimui, vandens tiekimui ar sausinimui. **Tvenkinys** (arba vandens saugykla, marios) yra dirbtinis vandens telkinys, susidaręs užtvenkus upę ar įdubą, skirtas vandens kaupimui, hidroenergetikai, potvynių kontrolei, rekreacijai ir kt. |
  | **Upės potvynis ir poplūdis** | **Potvynis** yra staigus, trumpalaikis ir dažnai neprognozuojamas vandens lygio pakilimas, sukeltas intensyvių liūčių ar greito sniego tirpimo kalnuose. **Poplūdis** yra ilgesnis, labiau nuspėjamas, dažnai sezoninis (pvz., pavasario) vandens lygio pakilimas, susijęs su ilgalaikiu sniego tirpimu lygumose ar užsitęsusiais lietumis. |
  | **Nuotakus ir nenuotakus ežeras** | Iš **nuotakaus** ežero išteka bent viena upė, per kurią vandens perteklius nuteka į kitus vandens telkinius ar upynus. **Nenuotakus** ežeras neturi paviršinio nuotėkio (iš jo neišteka jokia upė), vandens lygis reguliuojamas tik garavimo ir filtracijos. Nenuotakūs ežerai dažnai būna druskingi. |
  | **Delta ir estuarija** | Abi yra upės žiočių formos. **Delta** susidaro upės sąnašoms kaupiantis ir šakojantis vagai ramioje įtekėjimo vietoje (ežere, jūroje). **Estuarija** yra piltuvo formos, į jūrą platėjančios žiotys, kuriose upės vanduo maišosi su jūros vandeniu, o vandens lygį ir tėkmę veikia jūros potvyniai ir atoslūgiai. |
  | **Aukštapelkė ir žemapelkė** | **Aukštapelkė** maitinasi tik krituliais, yra rūgšti ($$pH$$ < 4.5), skurdi maisto medžiagų, joje vyrauja kiminai. **Žemapelkė** maitinasi mineralingu gruntiniu vandeniu, yra neutrali ar šarminė ($$pH$$ > 5.5), turtingesnė maisto medžiagų, augalija įvairesnė (viksvos, nendrės, medžiai). |
  
  ##### Geografiniai terminai (apibrėžimai)
  
  | Sąvoka | Apibrėžimas |
  | :------- | :------------ |
  | Infiltracija | Vandens (kritulių, tirpsmo) skverbimasis (filtravimasis) nuo žemės paviršiaus į dirvožemį ir gilesnius uolienų sluoksnius. |
  | Salpa | Žemiausia, plokščia upės slėnio dalis šalia vagos, periodiškai užliejama per potvynius ar poplūdžius. |
  | Irigacija | Dirbtinis žemės plotų drėkinimas žemės ūkio tikslais. |
  | Vandenspara | Vandeniui laidus ir poringas požeminis uolienų sluoksnis (pvz., smėlis, žvyras), prisotintas vandens ir galintis jį kaupti bei filtruoti; pagrindinis gruntinio vandens šaltinis. |
  | Ištaka | Vieta, kurioje prasideda upė (šaltinis, pelkė, ežeras, ledynas). |
  | Tektoninis ežeras | Ežeras, susidaręs Žemės plutos tektoninėje įduboje (pvz., sprūdyje, grabene). |
  | Gruntinis vanduo | Arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo, susikaupęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio. |
  | Žiotys | Vieta, kur upė įteka į kitą vandens telkinį (jūrą, ežerą, vandenyną, kitą upę). |
  | Liekaninis ežeras | Ežeras, susidaręs iš buvusio didesnio vandens baseino (pvz., jūros) liekanų dėl klimato kaitos ar tektoninių judesių. |
  | Artezinis vanduo | Požeminis vanduo, slūgsantis tarp dviejų vandeniui nelaidžių sluoksnių ir dėl hidrostatinio slėgio galintis savaime kilti į paviršių pragręžus gręžinį. |
  | Intakas | Upė ar upelis, įtekantis į kitą, dažniausiai didesnę, pagrindinę upę. |
  | Ledyninis ežeras | Ežeras, kurio dubuo susiformavo dėl ledyno veiklos (pvz., išgulėtas guolis, užtvenktas morenomis, rininiame latake). |
  | Mineralinis vanduo | Požeminis vanduo, turintis didelę ištirpusių mineralinių medžiagų koncentraciją (> 1 g/l) ir (arba) specifinių cheminių komponentų bei pasižymintis gydomosiomis savybėmis. |
  | Upynas | Pagrindinė upė su visais jos intakais (kairiaisiais ir dešiniaisiais), sudaranti vieningą vandens surinkimo sistemą. |
  | Vulkaninis ežeras | Ežeras, susidaręs ugnikalnio krateryje (kalderoje) arba lavos srauto užtvenktoje įduboje. |
  | Terminis vanduo | Požeminis vanduo, kurio temperatūra aukštesnė nei vidutinė metinė oro temperatūra toje vietovėje (Lietuvoje > +20 °C). |
  | Vandenskyra | Linija (dažniausiai einanti per aukščiausias reljefo vietas), skirianti du ar kelis gretimus upių baseinus. |
  | Aukštapelkė | Pelkė, kurios pagrindinis vandens ir mineralinių medžiagų šaltinis yra krituliai; būdinga rūgšti reakcija ($$pH$$ < 4.5) ir kiminų danga. |
  | Upės nuolydis | Upės vagos aukščio skirtumas tarp dviejų taškų, padalytas iš atstumo tarp jų; rodo vagos statumą (pvz., $$m/km$$ arba $$‰$$). |
  | Upės režimas | Dėsningas upės vandens lygio, debito, temperatūros, nešmenų kiekio ir kitų rodiklių kitimas per metus. |
  | Žemapelkė | Pelkė, maitinama mineralingu gruntiniu vandeniu; būdinga neutrali ar šarminė reakcija ($$pH$$ > 5.5) ir įvairi, vešli augalija. |
  | Vaga | Įgilinta upės slėnio dalis, kuria nuolat ar periodiškai teka vanduo. |
  | Potvynis | Staigus, trumpalaikis, dažnai neperiodinis vandens lygio pakilimas upėje. |
  | Eutrofikacija | Vandens telkinio (ypač ežero) produktyvumo didėjimas dėl perteklinių maisto medžiagų (ypač azoto ir fosforo junginių) patekimo, pasireiškiantis intensyviu dumblių augimu („žydėjimu“), deguonies mažėjimu ir biologinės įvairovės nykimu. |
  | Slėnis | Pailga neigiama reljefo forma, dažniausiai suformuota tekančio vandens (upės) erozijos. |
  | Poplūdis | Ilgesnį laiką trunkantis, sezoninis (pvz., pavasario) vandens lygio pakilimas upėje. |' (Size = -1), @p2='##### Pagrindinės sąvokos
  
  | Sąvoka         | Paaiškinimas                                                                                                |
  |----------------|-------------------------------------------------------------------------------------------------------------|
  | **Infiltracija** | Vandens (dažniausiai kritulių) susigėrimas į dirvožemį ir gilesnius žemės sluoksnius.                         |
  | **Gruntinis vanduo** | Pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningasis sluoksnis, slūgsantis ant vandeniui nelaidaus sluoksnio.         |
  | **Vandenspara**  | Gruntinio vandens paviršius.                                                                                |
  | **Artezinis vanduo** | Požeminis vanduo, slūgsantis tarp dviejų vandeniui nelaidžių sluoksnių ir dėl to patiriantis slėgį.          |
  | **Mineralinis vanduo** | Požeminis vanduo, turintis didesnį kiekį ištirpusių mineralinių medžiagų ar specifinių komponentų.          |
  | **Terminis vanduo** | Požeminis vanduo, kurio temperatūra aukštesnė nei vidutinė metinė tos vietovės oro temperatūra (dažnai virš 20 °C). |
  | **Upynas**       | Pagrindinė upė su visais jos intakais.                                                                    |
  | **Vandenskyra**  | Linija, skirianti du gretimus upių baseinus.                                                               |
  | **Ištaka**       | Vieta, kur upė prasideda (pvz., šaltinis, ežeras, pelkė, ledynas).                                          |
  | **Žiotys**       | Vieta, kur upė įteka į kitą vandens telkinį (kitą upę, ežerą, jūrą, vandenyną).                             |
  | **Intakas**      | Upė, įtekanti į kitą (dažniausiai didesnę) upę. Gali būti kairysis arba dešinysis (žiūrint pasroviui).       |
  | **Vaga**         | Natūrali įduba, kuria teka upės vanduo.                                                                     |
  | **Slėnis**       | Plati, pailga įduba, kurioje yra upės vaga ir salpa.                                                         |
  | **Salpa**        | Upės slėnio dalis, užliejama per potvynius.                                                                |
  | **Upės nuolydis** | Upės vagos aukščio skirtumas tarp dviejų taškų, padalintas iš atstumo tarp jų (dažniausiai m/km).             |
  | **Upės režimas** | Reguliarūs upės vandens lygio, debitо, temperatūros svyravimai per metus, priklausantys nuo mitybos šaltinių. |
  | **Potvynis**     | Kasmetinis, reguliarus, dažniausiai pavasarinis upės vandens lygio pakilimas dėl sniego tirpsmo ar lietaus.    |
  | **Poplūdis**     | Staigus, nereguliarus, trumpalaikis upės vandens lygio pakilimas, dažniausiai sukeltas smarkių liūčių.        |
  | **Eutrofikacija**| Vandens telkinio „senėjimas“ – maisto medžiagų (ypač azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltas procesas.        |
  | **Irigacija**    | Dirbtinis žemės drėkinimas žemės ūkio tikslais.                                                             |
  
  ##### Požeminio vandens klasifikacija
  
  | Kriterijus         | Tipai                                                                                               | Aprašymas                                                                                                                               |
  |--------------------|-----------------------------------------------------------------------------------------------------|-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------|
  | **Pagal gylį**     | Dirvožemio, gruntinis, tarpsluoksninis (įskaitant artezinį)                                         | Skiriasi slūgsojimo gylis ir sąlygos. Gruntinis yra arčiausiai paviršiaus, artezinis – giliau, spūdinis.                                   |
  | **Pagal druskingumą** | Gėlas, silpnai mineralizuotas, mineralizuotas, sūrymas                                              | Skiriasi ištirpusių druskų kiekis (mineralizacija). Gėlas – iki 1 g/l, mineralinis – virš 1 g/l.                                        |
  | **Pagal temperatūrą** | Šaltas, terminis (šiltas, karštas)                                                                  | Terminio vandens temperatūra aukštesnė už vidutinę metinę vietovės oro temperatūrą. Svarbus energijos šaltinis (pvz., Islandijoje). |
  | **Pagal kilmę**    | Infiltracinis (iš kritulių), kondensacinis (iš oro drėgmės), juvenalinis (iš magmos), sedimentacinis | Nurodo pirminį vandens šaltinį. Dažniausias yra infiltracinis.                                                                          |
  
  ##### Upių ypatybės
  
  | Ypatybė / Procesas | Paaiškinimas                                                                                                                    | Pavyzdžiai / Formos                                                                              |
  |--------------------|---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------|--------------------------------------------------------------------------------------------------|
  | **Upės dalys**     | Ištaka, aukštupys, vidurupis, žemupys, žiotys, vaga, slėnis, salpa, intakai (kairieji, dešinieji).                                | Kairysis/dešinysis intakas nustatomas žiūrint pasroviui.                                          |
  | **Mityba**         | Vandens papildymo šaltiniai: lietus, sniego tirpsmas, požeminis vanduo, ledynai.                                                  | Mišri mityba būdinga daugeliui Lietuvos upių (pvz., Nemunas). Ledyninė mityba – Alpių upėms.      |
  | **Nuotėkis**       | Vandens kiekis, pratekantis upės vaga per laiko vienetą (debitas), ir bendras nutekantis vandens tūris per metus.                   | Priklauso nuo klimato, baseino ploto, reljefo, augalijos. Amazonė – vandeningiausia pasaulio upė. |
  | **Upės darbas**    | Ardomoji (erozija), nešamoji (transportavimas) ir kaupiamoji (akumuliacija) veikla.                                               | Giluminė erozija (aukštupyje), šoninė erozija (vidurupyje), sąnašų kaupimas (žemupyje, žiotyse). |
  | **Slėnio formos**  | Meandros (vingiai), senvagės, slenksčiai (akmenuotos seklumos), kriokliai (stačios vandens kritimo vietos).                        | Meandros būdingos lygumų upėms (pvz., Nemuno žemupys). Viktorijos krioklys Zambezės upėje.       |
  | **Žiočių formos**  | Delta (šakotas žiočių tipas, susidaro nusėdant daug sąnašų), Estuarija (piltuvo formos į jūrą įsiterpusios žiotys, veikiamos potvynių). | Nilo delta, Nemuno delta. La Platos estuarija.                                                 |
  
  ##### Ežerų tipai
  
  | Kriterijus                | Tipai                                                              | Aprašymas / Pavyzdžiai                                                                                                                               |
  |---------------------------|--------------------------------------------------------------------|------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------|
  | **Pagal kilmę (dubens)** | Ledyniniai (tirpstant ledynui), Tektoniniai (žemės plutos lūžiuose), Vulkaniniai (ugnikalnių krateriuose), Liekaniniai (senų jūrų likučiai), Karstiniai (tirpstant uolienoms), Upiniai (senvagės), Dirbtiniai (tvenkiniai). | **Lietuvoje:** Ledyniniai – dauguma (pvz., Tauragnas, Asveja, Plateliai), liekaninis – Krokų Lanka, karstiniai – Kirkilų. **Pasaulyje:** Tektoninis – Baikalas, Tanganika. Vulkaninis – Kraterio ežeras (JAV). Liekaninis – Kaspijos jūra, Aralas. |
  | **Pagal vandens balansą** | Nuotakiniai (išteka upė), Nenuotakiniai (vanduo tik garuoja).       | Nuotakiniai dažniausiai gėli. Nenuotakiniai dažnai druskingi (pvz., Negyvoji jūra, Didysis Druskos ežeras).                                       |
  | **Pagal druskingumą**     | Gėli, sūrūs (mineralizuoti).                                       | Druskingumas priklauso nuo klimato (garuojamumo) ir nuotakumo. Sūrūs ežerai dažni sausringose srityse.                                            |
  | **Pagal maistingumą**     | Oligotrofiniai (mažai maisto medž.), Eutrofiniai (daug maisto medž.), Distrofiniai (pelkėjantys). | Eutrofikacija – natūralus ežero senėjimas arba paspartintas taršos.                                                                  |
  
  ##### Pelkių tipai
  
  | Tipas         | Mityba                                     | Augalija                      | Vieta reljefe | Durpių savybės              |
  |---------------|--------------------------------------------|-------------------------------|---------------|-----------------------------|
  | **Žemapelkė** | Gruntiniais, paviršiniais vandenimis       | Viksvos, nendrės, alksniai    | Slėniuose     | Daugiau mineralinių medž. |
  | **Aukštapelkė** | Tik krituliais (skurdi mineralinė mityba) | Kiminai, spanguolės, gailiai | Vandenskyrose | Rūgščios, mažai skaidytos   |
  
  ##### Dirbtiniai vandens telkiniai
  
  | Tipas       | Paskirtis                                                                                                 | Pavyzdžiai                                                                                                 | Neigiamas poveikis                                                                                                                                |
  |-------------|-----------------------------------------------------------------------------------------------------------|------------------------------------------------------------------------------------------------------------|---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------|
  | **Kanalai** | Laivyba (jūrų, vidaus vandenų), drėkinimas (irigacija), sausinimas (melioracija), vandens tiekimas.         | Sueco kanalas, Panamos kanalas (jūrų); Vilhelmo kanalas (Lietuvoje).                                       | Ekosistemų fragmentacija, vandens režimo kaita, rūšių invazijos.                                                                                |
  | **Tvenkiniai** | Hidroenergijos gamyba (HE), vandens tiekimas, potvynių reguliavimas, žuvininkystė, rekreacija, drėkinimas. | Kauno marios (ant Nemuno), Elektrėnų marios (ant Strėvos); Trijų Tarpeklių užtvanka (Kinija, ant Jangdzės). | Upių nuotėkio ir nešmenų režimo sutrikdymas, žuvų migracijos kliūtys, teritorijų užtvindymas, vandens kokybės pokyčiai (eutrofikacija), seisminio aktyvumo padidėjimas (dideliems tvenkiniams). |
  
  ##### Sausumos vandenų naudojimas ir tarša
  
  | Aspektas             | Paaiškinimas                                                                                                                                                           | Pavyzdžiai / Problemos                                                                                                                                   |
  |----------------------|------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------|----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------|
  | **Vandens naudojimas** | **Tiesioginis:** gėrimui, buičiai, pramonei, žemės ūkiui (drėkinimui), energetikai. **Netiesioginis:** laivyba, žuvininkystė, rekreacija.                                 | Daugiausia vandens sunaudoja žemės ūkis (irigacija) ir pramonė (aušinimui, gamybos procesams). Vandens trūkumas tampa didele problema daugelyje regionų. |
  | **Taršos šaltiniai** | **Komunalinės nuotekos:** iš namų ūkių, įstaigų. **Pramonės nuotekos:** iš gamyklų. **Žemės ūkio tarša:** trąšos, pesticidai. **Transporto tarša:** naftos produktai. **Šiluminė tarša:** pvz., iš elektrinių aušinimo sistemų. | Teršalai: organinės medžiagos, sunkieji metalai, naftos produktai, cheminės medžiagos, maisto medžiagos (N, P), patogeniniai mikroorganizmai.           |
  | **Taršos pasekmės**  | Vandens kokybės blogėjimas, eutrofikacija, vandens organizmų nykimas, ligų plitimas, geriamojo vandens trūkumas.                                                       | Reikalingi nuotekų valymo įrenginiai, tausojantis vandens naudojimas, taršos mažinimas prie šaltinių.                                                  |' (Size = -1), @p3='False', @p4='False' (Nullable = true), @p5='' (Size = 4000), @p6='2c343174-bb97-cb86-f995-079cc4a34fef' (Nullable = true), @p7='366739df-b9e3-19a3-4cae-ed3d2f06af49' (Nullable = true), @p8=NULL (Size = 4000), @p9='Sukurk išsamų dokumentą lietuvių kalba tema „Sausumos vandenys ir jų reikšmė“. Dokumentas turėtų būti struktūrizuotas, informatyvus ir tinkamas edukaciniams tikslams, pavyzdžiui, geografijos pamokoms ar kaip informacinis šaltinis plačiajai visuomenei.
  
  Dokumente nuosekliai paaiškink šias temas:
  
  1.  **Įvadas į sausumos vandenis:** Kas yra sausumos vandenys, jų sudėtis (požeminiai vandenys, upės, ežerai, pelkės, dirbtiniai telkiniai) ir bendra reikšmė gamtai bei žmogui.
  2.  **Požeminiai vandenys:**
      *   Apibrėžimas ir susidarymo procesas (įskaitant `infiltraciją`).
      *   Pagrindiniai tipai pagal slūgsojimo sąlygas: `gruntinis vanduo` ir `artezinis vanduo`. Paaiškink skirtumus, susidarymą, savybes ir pateik iliustratyvių pavyzdžių.
      *   Ypatingosios požeminio vandens rūšys: `mineralinis vanduo` (sudėtis, pavyzdžiai Lietuvoje – Druskininkai, Birštonas) ir `terminis vanduo` (temperatūra, susidarymas, naudojimas, pvz., Islandija).
      *   Požeminio vandens lygio kaita ir reikšmė.
  3.  **Upės:**
      *   Apibrėžimas.
      *   Upės sandara: paaiškink terminus `ištaka`, `žiotys`, `vaga`, `slėnis`, `salpa`, `intakas` (kairysis/dešinysis, su pavyzdžiu, pvz., Neris kaip Nemuno intakas), `upynas` (baseinas), `vandenskyra`.
      *   Upės mityba: pagrindiniai šaltiniai (lietus, sniegas/ledynai, požeminis vanduo), mišri mityba, pavyzdžiai pagal klimato zonas (Kongas, Amudarja, Nemunas).
      *   `Upės režimas`: apibrėžimas, ryšys su mityba ir klimatu, pavyzdys Lietuvai (pavasario `potvynis`, vasaros nusekimas, `poplūdis`, žiemos režimas).
      *   `Upės nuolydis` ir tėkmės darbas: `erozija` (giluminė, šoninė), `transportavimas`, `akumuliacija`. Paaiškink, kaip šie procesai kinta aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje.
      *   Susijusios reljefo formos: V formos slėnis, `slenksčiai`, `kriokliai`, `meandros`.
      *   `Potvynis` ir `poplūdis`: apibrėžimai, priežastys, skirtumai, žmogaus veiklos įtaka.
      *   Upių žiotys: `Delta` ir `Estuarija`. Paaiškink susidarymo sąlygas ir pateik pavyzdžių (Nilas, Volga, Misisipė, Nemunas; Temzė, Obė, La Plata).
  4.  **Ežerai:**
      *   Apibrėžimas.
      *   Ežerų dubenų kilmė: `ledyninė` (įskaitant `guolinius`, `užtvenktinius`, `rininius`, `liekaninius` ledyninius ežerus; paminėk Lietuvos pavyzdžius – Tauragnas, Plateliai, Asveja, Dusia), `tektoninė` (Baikalas, Tanganika, Vištytis), `vulkaninė` (Kraterio ežeras), `liekaninė` (Kaspijos jūra, Aralo jūra, Krokų Lanka), `karstinė`, `senavaginė`.
      *   Ežerų tipai pagal vandens apykaitą (`nuotakinis`, `nenuotakinis`) ir druskingumą (gėlas, sūrus, druskingas). Pateik pavyzdžių (Negyvoji jūra, Didysis Druskos ežeras) ir paaiškink ryšį su klimatu.
      *   Ežerų raida (pelkėjimas) ir `eutrofikacija`: apibrėžimas, priežastys (ypač žmogaus veikla – nuotekos, trąšos), pasekmės („vandens žydėjimas“, deguonies badas), paminėk Drūkšių ežero pavyzdį.
  5.  **Pelkės:**
      *   Apibrėžimas, durpių sluoksnio svarba.
      *   Pelkių formavimasis (užpelkėjant vandens telkiniams, sausumai).
      *   Pagrindiniai tipai pagal mitybą: `Aukštapelkė` ir `Žemapelkė`. Paaiškink mitybos skirtumus, būdingą vietą, augaliją, durpių savybes ir pateik iliustratyvių pavyzdžių. Paminėk, kokių pelkių daugiau Lietuvoje.
      *   Pelkių ekologinė ir ūkinė svarba (vandens reguliavimas, valymas, buveinės, anglies kaupimas, durpės, uogos), paminėk sausinimo problematiką ir dabartinę apsaugą.
  6.  **Dirbtiniai vandens telkiniai:**
      *   Kanalai: apibrėžimas, pagrindiniai tikslai (laivyba, `irigacija`, sausinimas, vandens tiekimas) ir pavyzdžiai (Sueco, Panamos, Karakumų).
      *   Tvenkiniai (vandens saugyklos): apibrėžimas, įrengimo tikslai (HE, nuotėkio reguliavimas, vandens tiekimas, rekreacija, žuvininkystė) ir pavyzdžiai (Kauno marios, Elektrėnų marios).
      *   Neigiamas poveikis aplinkai (hidrologinio režimo kaita, žuvų migracija, teritorijų užliejimas, vandens kokybė, dirvožemio druskėjimas). Pateik Kolorado upės pavyzdį.
  7.  **Sausumos vandenų ištekliai ir apsauga:**
      *   Vandens naudojimas: tiesioginis ir netiesioginis, pagrindiniai vartotojai (žemės ūkis – `irigacija`, pramonė).
      *   Pagrindiniai taršos šaltiniai: komunalinės, pramonės, žemės ūkio nuotekos, paviršinė tarša, šiluminė tarša. Paaiškink teršalus ir pasekmes (sveikatai, ekosistemoms, ūkiui), paminėk azoto ir fosforo problemą Lietuvoje.
      *   Vandens išteklių tausojimo ir apsaugos svarba bei priemonės (nuotekų valymas, žemės ūkio taršos mažinimas, taupymas, pakrančių apsauga, ekosistemų išsaugojimas).
  
  Naudok aiškią kalbą, pateik tikslius apibrėžimus paryškintiems terminams (arba pažymėtiems ` `). Įtrauk visus nurodytus pavyzdžius. Struktūruok tekstą naudojant antraštes ir paantraštes. Gali pridėti suvestines lenteles pagrindiniams klasifikavimams (pvz., požeminio vandens tipai, upės dalys, ežerų kilmė, pelkių tipai, taršos šaltiniai), panašias į pateiktas „cheatsheet“ dalyje.' (Size = -1), @p10='Geografija / Serija Gaublys“ Geografija 11–12 klasės / Vadovėlis Gamtinė geografija' (Size = 1000), @p11='geografija serija gaublys geografija 1112 klases vadovelis gamtine geografija' (Size = 1000), @p12='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce', @p13='False' (Nullable = true), @p14='' (Size = 4000), @p15='# 8 Skyrius: Sausumos Vandenys
  
  ## Raktiniai Žodžiai ir Sąvokos
  
  **Sąvokų Reikšmės:**
  
  *   Infiltracija
  *   Salpa
  *   Irigacija
  *   Vandenspara
  *   Ištaka
  *   Tektoninis ežeras
  *   Gruntinis vanduo
  *   Žiotys
  *   Liekaninis ežeras
  *   Artezinis vanduo
  *   Intakas
  *   Ledyninis ežeras
  *   Mineralinis vanduo
  *   Upynas
  *   Vulkaninis ežeras
  *   Terminis vanduo
  *   Vandenskyra
  *   Aukštapelkė
  *   Upės nuolydis
  *   Upės režimas
  *   Žemapelkė
  *   Vaga
  *   Potvynis
  *   Eutrofikacija
  *   Slėnis
  *   Poplūdis
  
  **Sąvokų Skirtumai:**
  
  *   Mineralinis ir terminis vanduo
  *   Kanalas ir tvenkinys
  *   Upės potvynis ir poplūdis
  *   Nuotakinis ir nenuotakinis ežeras
  *   Delta ir estuarija
  *   Aukštapelkė ir žemapelkė
  
  ## Esminiai Teiginiai
  
  *   Požeminio vandens įvairovė ir reikšmė.
  *   Upės sudedamosios dalys.
  *   Upės mitybos, nuotėkio ir režimo ypatumai.
  *   Ežerų kilmė.
  *   Upių ir jūrų kanalų bei tvenkinių reikšmė.
  *   Pelkių susidarymo ir raidos ypatumai.
  
  ## Praktiniai Įgūdžiai, Informacijos Šaltiniai
  
  *   Schemiškai pavaizduoti požeminio vandens išsidėstymą.
  *   Nagrinėti upės nuotėkio duomenis.
  *   Parodyti upės ištakas, žiotis, kairiuosius ir dešiniuosius intakus.
  *   Skirti upės baseino ribas.
  *   Skirti upių mitybos šaltinius, pateikti skirtingos mitybos upių pavyzdžių.
  *   Parodyti žemėlapyje didžiausius ir giliausius ežerus, ilgiausias ir vandeningiausias upes.
  *   Schemiškai pavaizduoti pelkių tipus.
  
  ## Geografiniai Tyrimai
  
  1.  Vandenviečių, tiekiančių vandenį į namus, nustatymas.
  2.  Artezinių baseinų, esančių ne tik Australijoje, tyrimas.
  3.  Dešiniųjų intakų (Misisipės, Dunojaus, Jenisejaus, Nemuno) ir kairiųjų intakų (Amazonės, Kongo, Volgos, Vyslos) identifikavimas atlase.
  4.  Nustatymas, kurios iš pateiktų upių (Oderis, Irtyšius, Sava, Grandė, Koloradas, Darlingas) yra pagrindinės upės, o ne intakai.
  5.  Priemonių, skirtų mažinti pavasario potvynių padarinius Nemuno žemupyje, tyrimas.
  6.  Keturių Lietuvos ežerynų ir jų žymesnių ežerų identifikavimas atlase.
  7.  Lietuvos ežerų (Vištytis, Asveja, Plateliai, Krokų Lanka, Galvė, Dusia, Drūkšiai, Tauragnas) kilmės tyrimas.
  8.  Problemų, kylančių Kolorado upės baseine dėl tvenkinių įrengimo ir vandens nuotėkio reguliavimo, analizė.
  9.  Padarinių, kuriuos sukėlė ant Nemuno ir Dauguvos upių pastatytos vandens jėgainės, analizė.
  10. Referato "Sueco (arba Panamos) kanalo reikšmė pasaulio ekonomikai" rengimas.
  11. Ignalinos atominės elektrinės poveikio Drūkšių ežerui tyrimas.
  12. Diskusijos "Valymo įrenginių statyba – visuomenės interesas ar verslininkų užgaida?" organizavimas.
  
  ## Požeminis Vanduo
  
  *   Požeminio vandens skirstymas pagal kilmę.
  *   Požeminio vandens rūšys pagal slūgsojimo gylį.
  *   Požeminio vandens klasifikacija pagal ištirpusių druskų kiekį.
  *   Požeminio vandens skirstymas pagal temperatūrą.
  *   Miestai, kuriuose yra didžiausios Lietuvos mineralinio vandens versmės.
  *   Priežastys, dėl kurių per metus svyruoja gruntinio vandens lygis.
  *   Ryšys tarp terminio vandens naudojimo ir valstybės ekonominės galios.
  
  ## Upės
  
  *   Pagrindinės upės ir upyno dalys (A-G iliustracijos analizė).
  *   Kairiojo ir dešiniojo upių intakų nustatymo metodika.
  *   Veiksniai, lemiantys upės mitybą.
  *   Upės nuotėkio režimo priklausomybė ir kaita.
  *   Upių reikšmė gamtai ir žmonėms.
  *   Žmonių ūkinės veiklos įtaka potvynių rizikai.
  *   Nilo ir Amazonės nuotėkio skirtumų, nors abi upės prasideda ties pusiauju ir yra panašaus ilgio, paaiškinimas.
  *   Upių, kurios neįteka į jokią jūrą ar vandenyną, pavyzdžiai.
  
  ## Upės Darbas
  
  *   Upės tėkmės greičio ir vagos pobūdžio skirtumai aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje.
  *   Upės skerspjūvio aukštupyje ir žemupyje palyginimas. Upės atliekamas darbas šiose slėnio vietose. Reljefo kaita.
  *   Meandros, slenksčio, krioklio susidarymas upės slėnyje.
  *   Deltos arba estuarijos susidarymo ties upės žiotimis priežastys.
  *   Lietuvos upių slėnių platumo ir gilumo priežastys.
  
  ## Ežerai
  
  *   Ežerų (A-D iliustracijos analizė) kilmė. Jų skiriamieji bruožai.
  *   Trijų Lietuvos ežerų kilmės pavyzdžiai. Šių ežerų susidarymo paaiškinimas.
  *   Ežerų tipai pagal vandens balansą.
  *   Ežerų skirstymas pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį.
  *   Veiksniai, turintys įtakos ežero ilgaamžiškumui.
  *  Ryšys tarp druskingųjų ežerų išsidėstymo ir klimato. Pavyzdžiai.
  *   Kai kurių ledyninės kilmės ežerų Lietuvoje gylio ir seklumo skirtumų paaiškinimas.
  
  ## Dirbtiniai Vandens Telkiniai
  
  *   Dirbtinių vandens telkinių rūšys.
  *   Priežastys, dėl kurių verta kasti kanalus (ne mažiau kaip trys).
  *   Įžymiausi jūrų ir sausumos kanalai.
  *   Priežastys, dėl kurių apsimoka įrengti tvenkinius (ne mažiau kaip keturios).
  *   Neigiamas kanalų ir tvenkinių poveikis aplinkai.
  
  ## Pelkės
  
  *   Aukštapelkės ir žemapelkės skirtumai.
  *   Augalai, būdingi abiejų tipų pelkėms.
  *   Vyraujančio pelkių tipo Lietuvoje nustatymas ir paaiškinimas.
  *   Pelkių reikšmė gamtai ir žmonėms.
  
  ## Sausumos Vandenų Naudojimas ir Tarša
  
  *   Tiesioginio ir netiesioginio vandens naudojimo skirtumai. Pavyzdžiai.
  *   Ūkio šakos, kuriose sunaudojama daugiausia vandens, ir to priežastys.
  *   Pagrindiniai sausumos vandenų taršos šaltiniai. Jų aptikimas gyvenamojoje aplinkoje.
  *   Į Lietuvos upes ir ežerus patenkantys teršalai, ypač kenksmingi žmonėms.
  *   Gyvenamosios vietos komunalinių nuotekų valymo įrenginiai. Juose naudojama valymo technologija.
  ' (Size = -1), @p16='Sausumos vandenys ir jų reikšmė' (Size = 2000), @p17='Sausumos vandenys / Žinome, mokame, galime' (Size = 4000), @p18='sausumos vandenys zinome mokame galime' (Size = 2000), @p19='0', @p20='0', @p21='2', @p22='3', @p23=NULL (DbType = DateTime2)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [Scanners] SET [Active] = @p0, [CheatSheet] = @p1, [CheatSheet2] = @p2, [Deleted] = @p3, [FactErrors] = @p4, [FactErrorsExplanation] = @p5, [ParentCategory2Id] = @p6, [ParentCategoryId] = @p7, [ProcessorGenerateImagePrompt] = @p8, [Prompt] = @p9, [Reference] = @p10, [ReferenceSlug] = @p11, [SiteId] = @p12, [SpellingErrors] = @p13, [SpellingErrorsExplanation] = @p14, [Summary] = @p15, [Title] = @p16, [TitleBackup] = @p17, [TitleSlug] = @p18, [TotalCards] = @p19, [TotalCards2] = @p20, [TotalCategories] = @p21, [TotalPages] = @p22, [Verified] = @p23
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p24;