Apšvietos idėjos LDK

Šioje temoje aptariama, kaip Apšvietos idėjos paveikė LDK švietimą, kultūrą ir ūkį XVIII amžiuje, įskaitant Edukacinės komisijos reformą, klasicizmo įsigalėjimą mene ir ūkio pokyčius. Taip pat aptariami bandymai modernizuoti dvarus ir suteikti daugiau laisvių valstiečiams, pavyzdžiui, Paulavos respublika.

Klasicizmo įtaka LDK
XVIII a. antroje pusėje LDK mene, ypač architektūroje ir dailėje, įsigalėjo klasicizmas, pakeisdamas baroko stilių. Klasicizmas rėmėsi antikos meno pavyzdžiais. Žymiausi LDK klasicizmo pavyzdžiai – Vilniaus katedra ir Rotušė (architektas Laurynas Gucevičius). Dailininkas Pranciškus Smuglevičius įamžino Vilniaus architektūrą, LDK istorijos įvykius ir kasdienio gyvenimo scenas.
LDK švietimas XVIII a. pradžioje
XVIII amžiaus pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) švietimas atsiliko nuo Vakarų Europos. Dauguma mokyklų, įskaitant Vilniaus universitetą, priklausė jėzuitų ordinui, kurio mokymo programos orientuotos į humanitarinius mokslus ir katalikybės stiprinimą. Visuomenei ėmus domėtis Apšvietos idėjomis, išpopuliarėjo pijorų mokyklos, kuriose dėmesys skirtas gamtos ir visuomeniniams mokslams bei patriotiniam ugdymui. Jėzuitai, reaguodami į konkurenciją, taip pat pradėjo modernizuoti savo programas, įtraukdami pasaulietinius mokslus ir užsienio kalbas.
Švietimo reforma LDK
XVIII a. antroje pusėje, panaikinus jėzuitų ordiną (1773 m.), ATR Seimas įkūrė Edukacinę komisiją – pirmąją švietimo ministeriją Europoje. Komisija perėmė mokyklas ir universitetus, įgyvendindama Apšvietos idėjomis paremtą švietimo reformą. Į mokymo programas įtraukti gamtos ir tikslieji mokslai, išleisti nauji vadovėliai, įsteigtos mokyklos ir mokytojų seminarijos. Vilniaus universitetas pertvarkytas į LDK vyriausiąją mokyklą. Nors siekta suteikti mokymosi galimybes visiems luomams, pagrindinis dėmesys skirtas lenkiškoms pilietiškumo idėjoms, o lietuvių kalba liko tik pradinėse mokyklose.
Ūkio pokyčiai Apšvietos laikotarpiu
Didėjanti prekių paklausa Vakarų Europoje skatino LDK dvarininkus pertvarkyti ūkius. Dvaruose pradėta steigti manufaktūras, plačiau naudoti samdomąjį darbą. Antanas Tyzenhauzas steigė manufaktūras Gardine, kūrė specializuotas mokyklas (matininkų, statybininkų, veterinarijos) ir įsteigė pirmąjį LDK botanikos sodą. Kai kurie dvarininkai, pavyzdžiui, Paulius Ksaveras Bžostovskis, suteikė valstiečiams asmeninę laisvę, įkurdami Paulavos respubliką su savivalda ir savita atributika.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com