Kinijos gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Apie 90% gyventojų gyvena 30% šalies teritorijos. Rytai ir pietūs, ypač Didžioji Kinijos lyguma ir didžiųjų upių slėniai, yra tankiausiai apgyvendinti. Vakarai ir šiaurė yra vieni rečiausiai apgyvendintų regionų pasaulyje. Apie 40% gyventojų gyvena miestuose, ir ši dalis nuolat didėja dėl migracijos iš kaimo vietovių. Didžiausias miestas – Šanchajus (apie 18 milijonų gyventojų su priemiesčiais).

Kinija yra daugiausiai gyventojų turinti šalis pasaulyje. Joje gyvena daugiau nei 1,3 milijardo žmonių, kurie sudaro apie penktadalį visos pasaulio populiacijos. Gyventojų skaičius sparčiai auga, kasmet gimstant tiek kūdikių, kiek gyvena visoje Australijoje. Tai kelia iššūkius aprūpinant maistu, kuriant darbo vietas, statant būstus ir užtikrinant švietimą.

Istoriškai Kinijoje didelės šeimos buvo labai vertinamos. Tai atspindi posakiai apie vaikų svarbą ir džiaugsmą, kurį jie teikia. Konfucionizmas taip pat pabrėžia vaikų reikšmę. Vaikai teikė ir ekonominę naudą – padėdavo ūkyje, rūpinosi tėvais senatvėje. Po Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 m. gyventojų augimas buvo skatinamas, o vidutinė gyvenimo trukmė žymiai pailgėjo.

Siekdama suvaldyti gyventojų augimą, Kinijos vyriausybė vykdė „vieno vaiko“ politiką. Buvo naudojama propaganda ir įvairios priemonės, skatinančios šeimas turėti tik vieną vaiką. Tai apėmė lengvatas besilaikantiems taisyklių ir sankcijas jų nesilaikantiems. Politika buvo griežtai kontroliuojama, nustatant minimalų amžių santuokai ir netgi sprendžiant, kurioms moterims leisti susilaukti vaikų. Ši politika buvo kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų ir 2009 m. buvo nutraukta.