Transpiracijos tyrimas

Šioje temoje nagrinėjama transpiracija – vandens garavimas iš augalų, daugiausia per lapų žioteles. Aptariama, kaip vanduo patenka į augalą, juda vandens indais, kokią įtaką turi indų kūlelių išsidėstymas, žiotelių struktūra, bei veiksniai, lemiantys transpiracijos intensyvumą. Taip pat pateikiamas tyrimo planas, kaip nustatyti transpiracijos greičio priklausomybę nuo lapų paviršiaus ploto.

Transpiracija: vandens apykaita augaluose
Transpiracija – tai vandens garinimas iš augalų, daugiausia per lapuose esančias žioteles. Šis procesas yra gyvybiškai svarbus vandens apykaitai, temperatūros reguliavimui ir maistinių medžiagų pernašai iš šaknų į lapus. Transpiracijos metu susidariusi trauka padeda pernešti vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Nors didžioji dalis vandens išgarinama per lapus, šiek tiek transpiracijos gali vykti ir per kitas augalo dalis, turinčias žioteles.
Transpiraciją veikiantys aplinkos veiksniai
Transpiracijos greitį veikia įvairūs aplinkos veiksniai: lapo paviršiaus plotas, temperatūra, oro drėgmė, vėjas, šviesa ir anglies dioksido koncentracija. Didėjant lapo paviršiaus plotui, temperatūrai, vėjo stiprumui ir šviesos intensyvumui, transpiracija spartėja. Didėjant oro drėgmei ir anglies dioksido koncentracijai, transpiracija lėtėja. Svarbus veiksnys yra ir dirvožemio drėgmė.
Transpiracijos tyrimas
Transpiracijos intensyvumą galima ištirti naudojant potometrą. Tai prietaisas, naudojamas matuoti vandens kiekį, kurį augalas praranda transpiracijos būdu. Praktinis bandymas gali padėti suprasti, kaip lapų paviršiaus plotas įtakoja transpiracijos greitį. Naudojant skirtingo lapų skaičiaus šakeles, matuojamas vandens kiekio skirtumas induose per tam tikrą laiką. Potometro rodmenys leidžia kiekybiškai įvertinti transpiraciją.
Vandens indų sandara ir funkcija
Vandens indai, esantys augalo stiebe, yra pagrindinė vandens ir mineralinių medžiagų pernašos sistema. Jie sudaro dalį indų kūlelio, kuriame taip pat yra karniena (perneša organinius junginius), brazdas (augalo storėjimas) ir ramstiniai audiniai (tvirtumas). Indų kūlelių išsidėstymas skiriasi vienaskilčiuose (netvarkingai) ir dviskilčiuose (žiedu) augaluose. Vandens indai yra sudaryti iš negyvų ląstelių.
Vandens patekimas ir judėjimas augale
Vanduo į augalą patenka osmoso būdu per šakniaplaukius. Šakninis slėgis, susidarantis dėl vandens patekimo į šaknų ląsteles, stumia vandenį aukštyn medienos vandens indais. Vandens judėjimą aukštyn lemia kapiliarumas (adhezija ir kohezija) ir transpiracijos srovė, kurią sukuria vandens garavimas iš lapų. Vandens judėjimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių.
Žiotelės: dujų apykaitos reguliavimas
Žiotelės – tai mažos angelės lapų epidermyje, reguliuojančios dujų apykaitą (anglies dioksido ir deguonies) ir vandens garavimą (transpiraciją). Žiotelę sudaro varstomosios ląstelės, pagalbinės ląstelės ir tarpuląstis. Varstomųjų ląstelių turgoro pokyčiai, veikiami kalio jonų pernašos, reguliuoja žiotelės atsidarymą ir užsidarymą. Žiotelių skaičius ir pasiskirstymas ant lapo paviršiaus gali skirtis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com