Valstybės pajamos ir išlaidos

Šioje temoje aptariami pagrindiniai valstybės pajamų šaltiniai, įskaitant mokestines ir nemokestines pajamas, bei mokesčių rūšys. Taip pat nagrinėjama, kaip mokesčiai veikia žmonių elgesį, kokie yra teisingų mokesčių kriterijai, bei valstybės išlaidų struktūra ir biudžeto deficito sąvoka. Galiausiai, pristatoma Lafero kreivė, iliustruojanti ryšį tarp mokesčių tarifų ir surenkamų pajamų.

Biudžeto deficitas ir perteklius
Biudžetas gali būti subalansuotas (pajamos lygios išlaidoms), deficitinis (išlaidos viršija pajamas) arba perteklinis (pajamos viršija išlaidas). Biudžeto deficitas gali būti finansuojamas spausdinant pinigus, parduodant užsienio valiutos atsargas arba skolinantis. Lietuvoje deficitas dažniausiai finansuojamas išleidžiant Vyriausybės obligacijas.
Lafero kreivė
Lafero kreivė iliustruoja ryšį tarp mokesčių tarifų ir valstybės surenkamų pajamų. Didinant mokesčių tarifą, pajamos iš pradžių didėja, tačiau pasiekus tam tikrą tašką, tolesnis tarifo didinimas lemia pajamų mažėjimą, nes skatina mokesčių vengimą. Optimalus mokesčių tarifas yra tas, kuris leidžia surinkti maksimalias pajamas.
Mokesčiai ir žmonių elgesys
Mokesčių sistema veikia kaip paskata, keičianti žmonių ir įmonių elgesį. Mokesčių didinimas ar mažinimas gali skatinti arba slopinti tam tikrų prekių ir paslaugų vartojimą, investicijas, taupymą ar kitas ekonomines veiklas. Pavyzdžiui, mokesčių lengvatos gali skatinti gyventojus investuoti į būstą ar kaupti pensijai.
Mokesčių vengimo priežastys
Nors žmonės supranta valstybės teikiamų paslaugų būtinybę, dažnai nenori mokėti mokesčių. Pagrindinės to priežastys yra tai, kad mokesčių mokėjimas yra prievolė, o nauda, gaunama iš valstybės, dažnai nėra tiesiogiai jaučiama ar suprantama.
Teisingų mokesčių kriterijai
Teisingi mokesčiai turėtų atitikti kelis pagrindinius kriterijus: galimybę sumokėti (atsižvelgiant į mokėtojo pajamas), naudos gavimą (mokesčiai turėtų atitikti gaunamą naudą iš valstybės teikiamų paslaugų), ekonominį efektyvumą (mokesčiai neturėtų iškreipti rinkos) ir paprastumą (mokesčių įstatymai turėtų būti aiškūs ir suprantami). Mokesčiai gali būti progresiniai (tarifas didėja, didėjant pajamoms), regresiniai (tarifas mažėja) arba proporciniai (tarifas nesikeičia).
Valstybės išlaidos
Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos įvairioms valstybės funkcijoms vykdyti. Pagrindinės išlaidų grupės yra socialinė sritis (įskaitant švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą), ekonomika ir kitos valstybės funkcijos (pvz., krašto apsauga, viešoji tvarka). Socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos lėšos dažnai kaupiamos atskiruose fonduose.
Valstybės pajamos
Valstybės pajamas sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos. Didžiąją dalį biudžeto sudaro mokestinės pajamos, gaunamos iš įvairių mokesčių, tokių kaip gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės (PVM), akcizo ir turto mokesčiai. Nemokestinės pajamos gaunamos iš valstybės turto naudojimo, valstybės institucijų teikiamų paslaugų ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, baudų ar konfiskacijos. Svarbią pajamų dalį sudaro Europos Sąjungos parama.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com