Dializės taikymas ir inkstų donorystė

Šioje temoje nagrinėjama osmoreguliacija žmogaus organizme, dializės taikymas ir inkstų donorystė. Aprašomi procesai, kaip organizmas reguliuoja skysčių ir druskų balansą, bei kaip dializė padeda pašalinti kenksmingas medžiagas iš kraujo, kai inkstai nefunkcionuoja. Taip pat aptariama inkstų transplantacija ir donorystės svarba.

Dializės taikymas
Dializė – tai kenksmingųjų medžiagų šalinimas iš kraujo, naudojant dirbtinį inkstą (dializatorių). Šis metodas pagrįstas puslaidžių membranų, praleidžiančių medžiagas tik į vieną pusę, veikimu. Per puslaidę membraną dializatoriaus viduje teka kraujas, o aplink jį cirkuliuoja specialus druskos tirpalas. Mažos molekulės ir jonai iš kraujo difunduoja į tirpalą, kuris nuolat keičiamas. Dializatorius prijungiamas prie paciento kraujotakos – kraujas paimamas iš arterijos, išvalomas dializatoriuje ir grąžinamas į veną. Yra dvi pagrindinės dializės rūšys: hemodializė (HD) ir pilvaplėvės dializė (PD). Hemodializės metu kraujas valomas dializatoriumi, o pilvaplėvės dializės atveju puslaidės membranos funkciją atlieka pilvaplėvės kapiliarų endotelis. PD tirpalas, supiltas į pilvaplėvės ertmę, sugeria kenksmingas medžiagas ir skysčių perteklių.
Inkstų ligos ir donorystė
Lėtinės inkstų ligos Lietuvoje yra dažna problema, ir sergančiųjų skaičius kasmet didėja. Inkstų veiklos sutrikimų turi maždaug kas dešimtas žmogus. Didelę riziką susirgti turi rūkantys, turintys padidėjusį kraujospūdį, antsvorį, sergantys cukriniu diabetu, vyresni nei 50 metų žmonės ar tie, kurių giminaičiai serga inkstų ligomis. Kai inkstai nesugeba pašalinti nereikalingų medžiagų, reikalingas inkstų persodinimas arba dializės procedūros. Inkstų donorais gali būti šeimos nariai (tėvai, broliai, seserys) arba staiga mirę žmonės (esant smegenų mirčiai ir artimųjų sutikimui). Asmenys, norintys po mirties dovanoti organus, gali gauti donoro kortelę. Inksto donoras gali toliau gyventi visavertį gyvenimą, nes antrasis inkstas perima pašalinto inksto funkciją.
Osmoreguliacija žmogaus organizme
Osmoreguliacija žmogaus organizme apima organizmo vidaus terpės ir osmosinės koncentracijos reguliavimą. Šie procesai yra glaudžiai susiję: didėjant organizmo skysčių kiekiui (kraujo tūriui), mažėja osmosinė koncentracija ir atvirkščiai. Organizmo vidaus terpės tūrio mažėjimas siejamas su \(Na^+\) jonų kiekio sumažėjimu. Osmoreceptoriai, esantys pagumburyje ir vartų venoje, reaguoja į \(Na^+\) jonų pokyčius. Didėjant osmosiniam slėgiui ir mažėjant skysčių kiekiui, dirginami pagumburio osmoreceptoriai, sukeldami troškulio jausmą (osmosinį troškulį) ir antidiurezinio hormono (ADH) sintezę bei išsiskyrimą. Osmosinis troškulys skatina gerti, o ADH inkstuose didina vandens reabsorbciją. Sumažėjus osmosinei koncentracijai, mažėja ADH sintezė, ir inkstai šalina daugiau vandens. Didėjant organizmo skysčių tūriui, osmoreceptoriai nedirginami, o kraujo tūris reguliuojamas kitais mechanizmais.
Žmogaus šlapimo šalinimo sistema
Žmogaus šlapimo šalinimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šalintini medžiagų apykaitos produktai, daugiausia baltymų skilimo produktai (šlapalas ir šlapimo rūgštis), kaupiasi kraujo plazmoje. Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas yra nefronas, kurį sudaro inksto kūnelis (kapiliarų kamuolėlis, glomerulas, apsuptas Baumano kapsule) ir vamzdelių sistema. Šlapimas susidaro dviem etapais: filtravimo kapiliarų kamuolėliuose ir reabsorbcijos bei sekrecijos kanalėliuose.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com