Akumuliatoriai yra įrenginiai, skirti kaupti cheminę energiją. Jie įkraunami, kai per juos praleidžiama elektros srovė, sukelianti chemines reakcijas, kurios įelektrina elektrodus. Svarbu, kad įkraunant teigiamasis šaltinio polius būtų jungiamas su teigiamuoju akumuliatoriaus poliumi, o neigiamasis – su neigiamuoju. Išsikraunant, akumuliatoriuje sukaupta cheminė energija virsta elektros energija. Rūgštiniai (švino) akumuliatoriai yra plačiausiai naudojami, juose švininės gardelės yra panardintos į sieros rūgšties tirpalą. Šarminiai akumuliatoriai, pasižymintys didesniu patvarumu ir mažesniu svoriu, naudoja kitų metalų, pavyzdžiui, geležies, kadmio ar cinko, plokštes, panardintas į šarmo skiedinį. Skirtingai nei galvaniniai elementai, akumuliatoriai yra daugkartinio naudojimo. Jie plačiai naudojami telefonuose, automobiliuose, geležinkeliuose ir kitur.

Panaudoti galvaniniai elementai ir akumuliatoriai kelia didelį pavojų aplinkai. Taip yra dėl juose esančių sunkiųjų metalų, įskaitant šviną, gyvsidabrį ir kadmį, bei kitų metalų, pavyzdžiui, cinko, vario, mangano, ličio ir nikelio. Todėl būtina užtikrinti, kad šie šaltiniai būtų atskirai surenkami ir perdirbami. Tai leidžia ne tik apsaugoti aplinką, bet ir pakartotinai panaudoti vertingus metalus.

Elektros mašinos, ypač generatoriai, veikia transformuodami mechaninę energiją į elektros energiją. Elektrinėse įvairūs energijos šaltiniai, tokie kaip vanduo, vėjas, anglys, mazutas ir atominė energija, yra naudojami šiam procesui, leidžiančiam gaminti elektros energiją.

Elektros srovės šaltinių pagrindinė funkcija yra atskirti teigiamas ir neigiamas elektringąsias daleles, taip sukuriant elektros energiją. Ši energija gali būti tiekiama vartotojams. Yra keletas pagrindinių elektros srovės šaltinių tipų, įskaitant elektros mašinas, galvaninius elementus ir akumuliatorius.

Galvaniniai elementai yra plačiai naudojami elektros srovės šaltiniai, pavyzdžiui, žibintuvėliuose, laikrodžiuose ir nuotolinio valdymo pultuose. Jų veikimas pagrįstas cheminėmis reakcijomis, vykstančiomis tarp skirtingų metalų, vadinamų elektrodais, ir elektrolito. Pavyzdžiui, cinko ir vario plokštelės, panardintos į silpną sieros rūgšties tirpalą, sukuria elektros srovę. Panašiai veikia ir „bulvės baterija“, kai metalinės vielos įsmeigiamos į bulvę, obuolį ar citriną. Kišeninio žibintuvėlio galvaniniame elemente cinko indas ir anglies strypelis sąveikauja su mangano oksidu ir amonio chloridu, sukurdami cheminę reakciją, kurios metu išsiskiria elektros energija. Kai keli galvaniniai elementai yra sujungiami, jie sudaro bateriją. Svarbu pažymėti, kad galvaniniai elementai yra vienkartiniai.

Termoelementai yra įrenginiai, kurie generuoja elektros srovę, kai dviejų skirtingų metalų laidai yra sulituojami ir viena sulitavimo vieta yra šildoma, o kita – šaldoma. Fotoelementai veikia kitaip – jie tiesiogiai verčia šviesos energiją į elektros energiją, kai šviesa apšviečia tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, seleną, vario oksidą ar silicį.