Antrojo pasaulinio karo pabaiga - antihitlerinės koalicijos pergalės 1942–1945 m.

Šioje temoje aptariamas Antrojo pasaulinio karo lūžis ir antihitlerinės koalicijos pergalė prieš Ašies valstybes 1942–1945 m. Apžvelgiamas antihitlerinės koalicijos susiformavimas, JAV vaidmuo, pasipriešinimas okupuotose teritorijose, lemiami mūšiai, Antrojo fronto atidarymas ir Vokietijos bei Japonijos kapituliacija. Taip pat nagrinėjamos nacistinės Vokietijos pralaimėjimo priežastys.

Antihitlerinės koalicijos susidarymas
Antrojo pasaulinio karo pradžioje, Vokietijai užpuolus SSRS, susiformavo antihitlerinė koalicija. Didžioji Britanija ir JAV pažadėjo paramą SSRS. 1941 m. rugpjūtį V. Čerčilis ir F. Ruzveltas pasirašė Atlanto chartiją, įsipareigodami atkurti nepriklausomybę praradusių tautų suverenitetą. Pagrindiniai koalicijos nariai – J. Stalinas, V. Čerčilis ir F. Ruzveltas – sutarė kariauti iki visiško nacistinės Vokietijos sutriuškinimo. Svarbų vaidmenį suvaidino JAV, teikusios SSRS karinę techniką, žaliavas ir maistą pagal „Lend-Lease“ programą.
Antrojo fronto atidarymas
1944 m. birželio 6 d. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos išsilaipino Normandijoje (Prancūzija), pradėdamos didžiausią istorijoje desanto operaciją. 1944 m. rugpjūtį buvo išlaisvintas Paryžius. Antrojo fronto atidarymas Vakarų Europoje labai palengvino Raudonosios armijos puolimą Rytuose ir ženkliai priartino karo pabaigą.
Karo eigos persilaužimas
1942–1943 m. įvyko esminis persilaužimas Antrojo pasaulinio karo eigoje antihitlerinės koalicijos naudai. Svarbiausi įvykiai: Stalingrado mūšis (Sovietų Sąjungos pergalė), Kursko mūšis (SSRS perėmė strateginę iniciatyvą) ir sąjungininkų išsilaipinimas Italijoje. 1944 m. Raudonoji armija peržengė ikikarinę SSRS sieną. Nors Raudonoji armija buvo vaizduojama kaip išvaduotoja, J. Stalino tikrasis tikslas buvo išplėsti Sovietų Sąjungos įtaką Rytų Europoje. Varšuvos sukilimo metu (1944 m.) J. Stalinas sustabdė Raudonosios armijos puolimą, leisdamas naciams numalšinti sukilimą.
Kolaboravimas ir pasipriešinimas
Nacistų okupuotose teritorijose režimas siekė visiško gyventojų paklusnumo ir ekonominio išnaudojimo. Okupacijos sąlygos skyrėsi Vakarų ir Rytų Europoje: Vakaruose režimas buvo švelnesnis, o Rytuose vyko masinės represijos, žydų naikinimas ir prievartinis gyventojų išnaudojimas. Kolaboravimas buvo sudėtingas reiškinys, apimantis tiek individualius, tiek kolektyvinius veiksmus, dažnai sąlygotus siekio išgyventi ar apsaugoti artimuosius. Nepaisant okupacijos, daugelyje šalių vyko ginkluotas pasipriešinimas, kuriam vadovavo du centrai – Londonas (demokratinės jėgos) ir Maskva (komunistinės jėgos).
Nacistinės Vokietijos pralaimėjimo priežastys
Nacistinės Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare lėmė keletas veiksnių: antihitlerinės koalicijos, ypač JAV, ekonominė ir karinė galia bei parama; Didžiosios Britanijos, kaip bazės, panaudojimas; Sovietų Sąjungos žmogiškieji rezervai; A. Hitlerio klaidingi kariniai sprendimai, įskaitant karą dviem frontais; teroras okupuotose šalyse, skatinęs pasipriešinimą; ir Antrojo fronto atidarymas.
Trečiojo Reicho žlugimas
1945 m. balandį įvyko mūšis dėl Berlyno, kurį užėmė Sovietų Sąjunga. A. Hitleris nusižudė. Gegužės 7 d. Vokietija pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą Reimse, o gegužės 8 d. (Maskvos laiku – gegužės 9 d.) – Berlyne. Karas su Japonija baigėsi po to, kai JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio, o SSRS paskelbė Japonijai karą. Japonija kapituliavo 1945 m. rugsėjo 2 d.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com