Ekologinis pėdsakas – tai metodas, leidžiantis įvertinti žmogaus, valstybės ar regiono poveikį aplinkai. Jis parodo, kokio dydžio teritorijos reikėtų, kad būtų atkurti sunaudoti ištekliai ir neutralizuota tarša. Skaičiavimai apima įvairius aspektus, tokius kaip maisto vartojimas, būstas, energijos naudojimas, daiktų vartojimas, drabužių pasirinkimas ir transportas. Rezultatas parodo, kiek Žemės planetų reikėtų, jei visi žmonės gyventų pagal pasirinktą gyvenimo būdą.

Didėjanti Žemės temperatūra lemia ledynų tirpimą, jūros lygio kilimą, sausrų ilgėjimą, uraganų ir potvynių dažnėjimą. Šie pokyčiai neigiamai veikia ekosistemas ir žmonių gyvenimo kokybę. Lietuvoje taip pat pastebimas vidutinės temperatūros kilimas, karštesnės vasaros, dažnesni uraganiniai vėjai ir kylantis jūros lygis, kuris ardo pakrantes.

Mokslininkai nuolat kuria naujas technologijas, skirtas mažinti aplinkos taršą ir tausoti išteklius. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos bakterijos gali būti naudojamos anglies dioksidui iš atmosferos paversti etanoliu, kuris gali būti naudojamas kaip kuras.

Auganti žmonių populiacija skatina gamybą, transporto priemonių naudojimą ir didina taršą. Iškastinio kuro (anglių, naftos, dujų) deginimas išskiria anglies dioksidą (CO2), kuris, kartu su kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, sulaiko šilumą atmosferoje. Šis procesas vadinamas šiltnamio efektu. Šiltnamio efektas sukelia globalinį atšilimą ir klimato kaitą, dėl kurių keičiasi oro sąlygos, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai.

Didėjant žmonių populiacijai, didėja ir vandens suvartojimas bei tarša. Į vandens telkinius patenka trąšos ir pesticidai iš žemės ūkio, sukeliantys vandens telkinių užžėlimą ir gyvūnų žūtį. Vandenynuose kaupiasi plastiko atliekos, sudarančios didžiules šiukšlių salas, keliančias pavojų jūros gyvūnams.

Žalingą poveikį aplinkai galima sumažinti įvairiais būdais: pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, vandens), atsodinant miškus, naudojant tvaresnį transportą (elektromobilius, viešąjį transportą), mažinant pramonės ir energetikos taršą, naudojant tvarias trąšas, saugant organizmų įvairovę, mažinant ir perdirbant atliekas, tausojant vandenį ir maistą, bei renkantis tvaresnį gyvenimo būdą. Taip pat, svarbus visuomenės švietimas.

Žmonių veikla, ypač spartus populiacijos augimas, daro didelę įtaką gamtai. Didėjant žmonių skaičiui, auga poreikis ištekliams (vandeniui, maistui, energijai), o tai lemia miškų kirtimą, žemės ūkio plėtrą, miestų statybą ir pramonės plėtrą. Šie veiksniai prisideda prie aplinkos taršos, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo.