Žemynai ir vandenynai

Šioje temoje susipažįstama su Žemės paviršiaus sandara – žemynais ir vandenynais, jų skirtumais bei tarpusavio ryšiais. Taip pat sužinoma apie įvairias vandenynų dalis (jūras, įlankas, sąsiaurius) bei sausumos formas (salas, salynus, pusiasalius). Galiausiai, aptariama Pasaulio vandenyno sąvoka.

Pasaulio vandenynas
Visi vandenynai yra tarpusavyje susijungę ir sudaro Pasaulio vandenyną. Jame susikaupę 97% planetos vandens. Pasaulio vandenyną sudaro jūros, įlankos ir sąsiauriai. Baltijos jūra skalauja vakarinius Lietuvos krantus ir su Atlanto vandenynu jungiasi sąsiauriais. Įlankos – į sausumą įsiterpusios vandenynų ar jūrų dalys, pavyzdžiui, Rygos įlanka. Kai kurios didelės įlankos (pvz., Meksikos, Bengalijos) iš esmės yra jūros.
Salos ir pusiasaliai
Sala yra sausumos plotas, mažesnis už žemyną ir iš visų pusių apsuptas vandens. Didžiausia sala – Grenlandija. Salų grupės vadinamos salynais (pvz., Malajų salynas). Pusiasalis – sausumos dalis, iš trijų pusių apsupta vandens. Didžiausias pusiasalis – Arabijos. Skandinavijos pusiasalis – didžiausias Europoje, jame yra Švedija ir Norvegija.
Žemynai ir vandenynai
Žemės paviršių sudaro vanduo (vandenynai) ir sausuma (žemynai). Yra septyni žemynai: Europa, Azija, Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Australija ir Antarktida. Mokslininkai nesutaria dėl tikslaus žemynų skaičiaus, nes kai kurių ribos (pvz., tarp Europos ir Azijos) nėra aiškios. Europa ir Azija kartais vadinamos Eurazija. Vandenynai užima didesnę Žemės paviršiaus dalį nei sausuma (santykis 7:3). Didesnė sausumos dalis yra Šiaurės pusrutulyje.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com