Europos upių ir ežerų tinklas

Šioje temoje sužinoma apie Europos vidaus vandenis, ypač upes ir ežerus. Aptariama upių tinklo tankumas, didžiausios upės, jų baseinai, laivyba, mitybos tipai ir kanalų reikšmė. Taip pat susipažįstama su ežerų įvairove, kilme, didžiausiais ežerais ir Suomijos, kaip ežerų krašto, ypatumais.

Europos ežerų įvairovė
Šiaurinėje Europoje yra daug didelių ežerų, o pietinėje – mažiau. Dauguma Šiaurės Europos ežerų yra ledyninės kilmės, susiformavę per paskutinį apledėjimą, kuomet ledynas išgraužė gilius duburius arba pagilino jau egzistavusias tektonines įdubas. Didžiausi Europos ežerai – Ladoga, Onega ir Venernas. Alpių ežerai dažniausiai taip pat yra ledyninės kilmės ir labai gilūs. Tuo tarpu Balatonas Vengrijoje yra tektoninės kilmės.
Europos kanalai
Kanalai – dirbtiniai vandens keliai, naudojami laivybai, drėkinimui, žuvų veisimui ir poilsiui. Europoje, ypač Nyderlanduose ir Belgijoje, yra tankus kanalų tinklas. Pagal bendrą kanalų ilgį pirmauja Prancūzija. Dunojaus-Maino kanalas jungia didžiausias Vokietijos upes, o Kylio kanalas, jungiantis Baltijos ir Šiaurės jūras, yra vienas judriausių pasaulyje.
Europos upių įvairovė
Europoje upių tinklas yra tankus, tačiau nė viena upė nepatenka į ilgiausių pasaulio upių dešimtuką. Ilgiausios upės yra rytinėje žemyno dalyje – Volga (ilgiausia Europoje) ir Dunojus (teka per devynias šalis). Daugelio Vakarų Europos upių žiotys yra estuarijos – piltuvo formos praplatėjimai. Prie tokių žiočių įsikūrę dideli uostai. Europos upės priklauso Arkties, Atlanto ir vidinio nuotėkio (Kaspijos jūros) baseinams.
Europos vidaus vandenys
Vidaus vandenys, arba sausumos vandenys, tai – upės, ežerai, pelkės, ledynai ir požeminis vanduo. Žmogaus poreikiams tinkami vidaus vandenys sudaro vandens išteklius. Nors Europa užima antrą vietą pasaulyje pagal vandens išteklių gausą, dėl didelio gyventojų tankumo ir pramonės kai kuriuose regionuose jaučiamas vandens trūkumas.
Laivyba ir upių režimas
Beveik visos didesnės Europos upės yra tinkamos laivybai. Dėl intensyvios pramonės regionų ir Roterdamo uosto, Reinas yra svarbiausia laivybos upė. Vakarų Europos upėse laivyba galima ištisus metus, tačiau Rytų Europos upės žiemą užšąla. Upių vandens kiekis kinta priklausomai nuo metų laiko ir mitybos tipo: lietaus, požeminio vandens, sniego ar ledynų tirpsmo. Vidurio Europos upės patvinsta pavasarį, o iš Alpių tekančios – vasarą.
Suomija – ežerų kraštas
Suomija vadinama „tūkstančio ežerų kraštu“, nors iš tikrųjų jų yra daugiau kaip 100 tūkstančių, užimančių apie dešimtadalį Suomijos teritorijos. Beveik visi Suomijos ežerai yra ledyninės kilmės. Daugiausia ežerų yra šalies pietryčiuose – Saimos ežerynas. Daugelis ežerų yra ištįsę iš vakarų į pietryčius, atspindėdami ledyno judėjimo kryptį. Po ledynmečio daugelis ežerynų buvo Baltijos jūros įlankos.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com