Šioje temoje aptariamas radioaktyvumas – savaiminis atomų branduolių skilimas, kurio metu išspinduliuojama energija ir dalelės. Išmokstama apie tris pagrindines radioaktyviosios spinduliuotės rūšis: alfa, beta ir gama spinduliuotę, bei jų savybes, tokias kaip skvarba. Taip pat susipažįstama su radioaktyvumo atradimo istorija.

Šioje temoje nagrinėjami radioaktyvieji virsmai, jų metu vykstantys branduolių pokyčiai ir susidarantys nauji cheminiai elementai. Taip pat aptariamas radioaktyviojo skilimo dėsnis, pusėjimo trukmė, medžiagos aktyvumas ir atominės masės vienetas.

Šioje temoje aptariamas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyviesiems organizmams, apibrėžiant sugertąją ir lygiavertę apšvitos dozes, bei jų matavimo vienetus. Taip pat nagrinėjami skirtingi spinduliuotės šaltiniai, tipai ir jų keliama rizika, bei būdai, kaip apsisaugoti nuo žalingo spinduliuotės poveikio. Galiausiai, aprašomi prietaisai, naudojami jonizuojančiajai spinduliuotei registruoti ir matuoti.

Šioje temoje nagrinėjama branduolinės energetikos plėtra, privalumai ir trūkumai, ypač daug dėmesio skiriant panaudotam branduoliniam kurui. Aptariama, kad panaudotas kuras yra vertingas dėl jame esančių medžiagų, bet kartu ir pavojingas dėl radioaktyvumo, o jo perdirbimas – sudėtingas ir brangus procesas. Pabrėžiama, jog panaudoto kuro tvarkymas yra svarbi, bet tik kelių šalių vykdoma veikla.

Šioje temoje nagrinėjama apie termobranduolines reakcijas, kurių metu lengvieji branduoliai jungiasi, išskirdami didelį energijos kiekį. Aptariama apie valdomas ir nevaldomas reakcijas, jų panaudojimą bei jų reikšmę Visatoje, kur jos yra pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis. Taip pat paminima apie mokslininkų bandymus sukurti valdomas termobranduolines reakcijas, kurios būtų saugus ir švarus energijos šaltinis.

Šioje temoje nagrinėjamos branduolinės reakcijos, ypač grandininės reakcijos, vykstančios dalijantis sunkiųjų elementų, pavyzdžiui, urano, branduoliams. Aprašomas branduolio dalijimosi mechanizmas, kritinės masės sąvoka ir neutronų daugėjimo koeficientas. Taip pat paaiškinama, kaip urano izotopai dalyvauja grandininėje reakcijoje.

Šioje temoje susipažįstama su elementariųjų dalelių samprata, jų savybėmis (masė, krūvis, gyvavimo trukmė, sukinys) ir klasifikacija. Taip pat aptariamos antidalelės, keturios fundamentaliosios sąveikos, kvarkai ir tvermės dėsniai, kurie lemia dalelių virsmus. Sužinoma apie dalelių greitintuvus.

Šioje temoje nagrinėjami atomo modeliai: Tomsono, Rezerfordo ir planetinis modelis, bei aptariami jų trūkumai. Taip pat supažindinama su Boro postulatais, kurie paaiškina atomo stabilumą ir spinduliavimą, remiantis kvantinės būsenos ir energijos kvanto sąvokomis. Energijos pokyčiai atomuose aprašomi per energijos lygmenų diagramas.

Šioje temoje nagrinėjamos branduolinės reakcijos, kurių metu atomų branduoliai sąveikauja su dalelėmis ar kitais branduoliais, keisdami savo sudėtį. Sužinoma, kaip apskaičiuoti branduolinės reakcijos energiją, kuri gali būti išskiriama (egzoterminė reakcija) arba sugeriama (endoterminė reakcija). Taip pat išmokstama atpažinti pagrindines branduolinių reakcijų rūšis.

Šioje temoje nagrinėjamas Nilso Boro vandenilio atomo modelis, paaiškinantis atomo energijos lygmenis ir spinduliuotės spektrą. Pagal šį modelį, elektrono judesio kiekio momentas yra kvantuotas, o energija kinta diskretiškai, lemiant skirtingas spektrines serijas, tokias kaip Balmerio, Laimano ir Pašeno. Boro teorija buvo svarbus žingsnis, tačiau vėliau ją patikslino kvantinė mechanika.

Šioje temoje susipažįstama su elementariųjų dalelių fizika, aptariant kosminę spinduliuotę ir įvairius prietaisus, skirtus dalelėms registruoti. Sužinoma, kaip veikia Geigerio skaitiklis, Vilsono kamera, burbulinė kamera ir kiti įrenginiai, bei kokiais principais remiasi jų veikimas. Taip pat nagrinėjama, kaip šie metodai leidžia nustatyti dalelių savybes.

Šioje temoje susipažįstama su atomo branduolio sandara, pradedant nuo branduolio atradimo ir baigiant izotopų samprata. Sužinoma apie protonus, neutronus, nukleonus ir branduolines jėgas, laikančias branduolį kartu. Taip pat išmokstama, kaip žymimi cheminiai elementai ir jų izotopai.

Šioje temoje aptariama priverstinis spinduliavimas, kaip jis naudojamas kvantiniuose generatoriuose ir lazeriuose, bei lazerių veikimo principai. Taip pat sužinoma apie lazerių rūšis, jų taikymą įvairiose srityse, įskaitant mokslą, techniką ir mediciną, bei holografijos principus.

Šioje temoje aptariamos grandininės branduolinės reakcijos, branduolinio reaktoriaus sandara ir veikimo principas. Taip pat trumpai apžvelgiama branduolinės energetikos istorija, dabartis, bei branduolinio ginklo veikimo principai.

Šioje temoje nagrinėjama atomo branduolio ryšio energija, paaiškinant, kaip ji susijusi su branduolio mase ir stabilumu. Aptariamas masės defektas ir savitoji branduolio ryšio energija, parodant, kaip šie dydžiai leidžia įvertinti branduolinių reakcijų metu išsiskiriančią energiją. Taip pat pateikiamos formulės ir energijos vienetai, naudojami branduolio ryšio energijai apskaičiuoti.